LTMonografijoje pristatomi rezultatai tyrimų, kurių tikslas - sukonstruoti sistemišką besikeičiančių Lietuvos ir Rusijos santykių normalizacijos sąlygų, eigos ir dilemų vaizdą (angl. outlook) arba perspektyvą. Šiuo tyrimu buvo siekiama suklasifikuoti pagrindinius Lietuvos ir Rusijos santykių normalizacijos sklaidos aspektus ir atitinkamai įvertinti svarbiausių veiksnių kaitos trajektorijas. Įgyvendinant šį tikslą buvo sprendžiami uždaviniai, kurie parinkti, remiantis kompleksinėms tarptautinių santykių studijoms būdingu analitinių – nacionalinio, regioninio ir sisteminio – lygmenų išskyrimo modeliu. Pirmojoje monografijos dalyje aptariami tyrimuose išryškėję dvišalių santykių raidos „registrai“ ir su tuo susijusios Lietuvos diplomatijos dilemos bei pačios Rusijos politinės kaitos trajektorija. Antra dalis skirta regioniniam santykių normalizacijos kontekstui, labiausiai priklausiusiam nuo praėjusį dešimtmetį dinamiškiausiai besikeitusio veiksnio – ES. Analizuojama kokiomis galimybėmis ir silpnybėmis pasižymi ES, ji vertinama kaip regioninio lygmens veikėjas, darantis reikšmingą poveikį Rusijos ir jos kaimynų santykiams. Galiausiai, trečiojoje dalyje, įvertinus siauresnių nacionalinio ir regioninio lygmenų specifiką, pereinama prie sisteminio lygmens, Lietuvos ir Rusijos santykių normalizacijos problema įterpiama į pagrindinę tarptautinės politikos koordinačių sistemą, kurią šiandien apsprendžia galingiausia pasaulio valstybė – JAV. Šioje dalyje analizuojama šio tarptautinės sistemos hegemono laikyseną aptariamos problemos atžvilgiu bei pagrindiniai jos poziciją lemiantys veiksniai. [Iš leidinio]Reikšminiai žodžiai: Interstate relation; International relation; Normalization.
ENThe monographic work presents the results of the research, the aim of which was to construct a systemic outlook or perspective of the conditions of normalization and dilemmas of the changing relations between Lithuania and Russia. The purpose of this research was to classify the main aspects of normalization of relations between Lithuania and Russia and respectively to evaluate the trajectory of the changes in the most important factors. When implementing this goal, the tasks that were selected based on the characteristic of complex international relations studies analytical-national, regional and systemic-level were completed. The first part of the monographic work discusses bilateral relations development "registers" and the related dilemmas of Lithuanian diplomacy and the trajectory of political changes in Russia. The second part is dedicated to the regional context, which is most dependent on the previous decade's most dynamically changing factor - the European Union. An analysis is done as to what are the EU's characteristic possibilities and weaknesses; it is evaluated as an actor on a regional level, which exerts considerable influence on Russia and on relations among its neighbours. And, finally, in the third part, having evaluated the specifics of the narrower national and regional level, the problem of normalization of relations between Lithuania and Russia is included into the main system of international policy coordinates, which is today managed by the most powerful country in the world - the United States. This part discusses the hegemony of the international system in view of the discussed problem.