Pokyčiai Apytalaukio parapijoje klebonaujant Pranciškui Mykolui Pranckevičiui 1750-1763 m.

LTStraipsnio tikslas – atskleisti Apytalaukio parapijos padėtį Pranciškaus Mykolo Pranckevičiaus klebonavimo laikotarpiu 1750–1763 m. Šie metai buvo didžiausių pasikeitimų laikai visoje XVIII a. parapijos istorijoje. Tyrimas atliktas remiantis archyviniais dokumentais: parapijos inventoriais, turtinėmis bylomis, klebono korespondencija, saugomais įvairiuose Lietuvos archyvuose ir rankraštynuose. Apytalaukio parapija tuo metu buvo nedidelė, turėjo 12,5 valakus žemės, iš Apytalaukio dvaro kasmet gaudavo 100 tinfų dešimtinę. Pasinaudodamas šiais resursais, P. Pranckevičius kapitaliai suremontavo bažnyčią ir klebonijos pastatus, sutvarkė bažnyčios ūkį. Didelį dėmesį P. Pranckevičius skyrė sielovadai ir karitatyvinei veiklai. 1753 m. šalia bažnyčios buvo pastatyta nauja prieglauda vargšams, įkurtos švč. Mergelės Marijos Rožinio ir švč. Jėzaus Širdies (1755 m.) brolijos. Rožinio brolija Rosarium litvanico idiomate buvo sudaryta kalbiniu pagrindu, jai priklausė lietuviškai kalbantys Apytalaukio parapijiečiai, kurie buvo skatinami melstis lietuviškai. P. Pranckevičius parūpino parapijai 2 lietuviškas knygas: Liber rosarij Litvanicus ir Liber litvanicus vulgo kantyczki. Rūpestis sielovada lietuvių kalba prisidėjo prie valstiečių religingumo ugdymo, padėjo susiformuoti valstietiškajai lietuvių religinei kultūrai. [Iš leidinio]Reikšminiai žodžiai: Pranckevičius, Pranciškus Mykolas; Klebonai; Parapijos; Apytalaukis.

ENThe purpose of the article is to reveal the situation of Apytalaukis Parish during the period of work of the priest Pranciškus Mykolas Pranckevičius in 1750-1763. These years were the period of the best achievements in the entire history of the parish in the 18th century. The study was based on archive documents: parish inventories, property files, the priest’s correspondence kept in various Lithuanian archives and manuscript storages. Apytalaukis Parish was then small and just had land of 12.5 voloks and received the annual tithe from Apytalaukis Estate of 100 tinths. Using these resources, Pranckevičius carried out capital repairs of the church and the parsonage buildings and improved the condition of the church property. Pranckevičius devoted much attention to church work and charitable activities. In 1753 a new asylum for the poor was built next to the church and brotherhoods of Holy Virgin Mary’s Rosary and Holy Jesus’ Heart (1755) were established. The rosary brotherhood Rosarium Litvanico Idiomate was created based on the linguistic principle and united Lithuanian-speaking Apytalaukis parishioners who were encouraged to pray in Lithuanian. Pranckevičius provided the parish with 2 Lithuanian books: Liber Rosarij Litvanicus and Liber Litvanicus Vulgo Kantyczki. Focus on masses in Lithuanian contributed to religious education of peasants and helped the formation of the religious culture of Lithuanian peasants.