LTSovietinis režimas negalėjo palikti nuošalyje tautinių ir religinių švenčių Lietuvoje; jos draustos, bet draudimai nepasiteisino: žmonės toliau lankėsi bažnyčiose, dalyvavo atlaiduose, šventė Vėlines. Straipsnyje aptariami antikrikščioniški bruktų sovietinių švenčių ir apeigų tikslai. Ieškant būdų sekuliarizuoti visuomenę, siūlyta švęsti Jonines, Derliaus šventę, atgaivinti tradicines vestuvių apeigas, iš jų pašalinant religinius motyvus, taip pat stiprintos Gegužės 1-osios ir Spalio revoliucijos metinių šventimo tradicijos. Vietoje Velykų siūlyta švęsti Pavasario šventę, vietoje Užgavėnių – Žiemos išvarymo šventę. Naujieji metai turėjo pakeisti Kalėdas, o Sekmines – Darbo šventė. Siekiant sumažinti atlaidų populiarumą, nuo 1958 m. pradėti rengti Žemaičių festivaliai Plateliuose; Dainų švenčių ir kitų festivalių datos taip pat derintos su atlaidų grafiku. Nuo 1963 m. sekuliarizacija spartinta kuriant alternatyvas krikšto, sutvirtinimo, santuokos sakramentams ir laidotuvėms su religinėmis apeigomis. Diegtos vardynos, jaunimo dienos, surašymas civilinės metrikacijos biure. Tokia sovietų valdžios politika švenčių atžvilgiu buvo sudedamoji bendrosios kultūros politikos dalis: sistemiškai Lietuvos kultūrą mėginta pakeisti vadinamąja liaudies kultūra. Kita vertus, valdžios pastangos savo tikslams panaudoti liaudies kultūrą prisidėjo prie etnografinio nacionalizmo sustiprėjimo. Nors ir sunku įvertinti sovietinės kultūros politikos įtaką lietuvio sąmonei, teigiama, kad ji neabejotinai prisidėjo prie pseudoliaudiško kičo populiarumo ir diskusijų dėl senojo baltų tikėjimo.Reikšminiai žodžiai: Antireliginė politika; Etninė politika; Etnokultūra; Katalikybė; Katalikų bažnyčia; Religinės šventės; Represinės struktūros; Sovietinis režimas; Sovietinės šventės; Sovietmetis; Šventės; Catholic church; Ethnic culture; Holidays; Lithuania; Nationality policy; Public holidays; Religious festivals; Repressive structures; Soviet period; Soviet public holidays; Soviet regime.
ENThe Soviet regime could not leave national and religious holidays in Lithuania behind; they were forbidden, but the bans did not work: people continued to visit churches, participate in Church festivals, and celebrate the All Souls' Day. The article discusses the anti-Christian aims of Soviet holidays and rites. In search of ways to secularize the society, celebrations such as Saint John's Eve and harvest festivals were proposed. Soviet government also wanted to revive traditional wedding ceremonies, by removing religious motifs from them, and to strengthen the annual tradition of celebration of May 1st and the October Revolution. Instead of Easter, they suggested to celebrate the Spring Festival, and instead of Mardi Gras - the Winter Exodus celebration. New Year had to be celebrated instead of Christmas, and the Christian feast day of Pentecost was to be replaced by Labour Day. In order to reduce the popularity of Church festivals, the Samogitian festivals in Plateliai were started to be celebrated in 1958; the dates of Song Festivals and other festivals also coincided with the dates of Church Festivals. Since 1963, the secularization has been accelerated by developing alternatives for baptism, confirmation, marriage sacraments and funerals with religious rites. The name giving festival, Youth days, registering marriage in the civil registry office were encouraged Such a policy of the Soviet government regarding holidays was an integral part of general cultural politics: the goal was to systematically replace the Lithuanian culture with the so-called folk culture.On the other hand, the efforts of the government to use folk culture for their purposes contributed to the strengthening of ethnographic nationalism. Although it is difficult to assess the influence of Soviet cultural politics on Lithuanian consciousness, it is said that it undoubtedly contributed to the popularity pseudofolk kitsch and discussion of the old religious beliefs and practices of the Balts.