Vytauto dvaras: struktūra ir kasdienybė

Direct Link:
Collection:
Mokslo publikacijos / Scientific publications
Document Type:
Straipsnis / Article
Language:
Lietuvių kalba / Lithuanian
Title:
Vytauto dvaras: struktūra ir kasdienybė
In the Book:
Vėliau paskelbta leidinyje: Vytautas Didysis ir jo epocha. [D. 1] / sudarė Brigita Balčytienė. Trakai : Trakų istorijos muziejus, 2010. P. 25-30
In the Journal:
Naujasis Židinys - Aidai. 2003, Nr. 1-2, p. 39-44
Summary / Abstract:

LTStraipsnyje apžvelgiama Vytauto Didžiojo dvaro struktūra ir kasdienybė. Viduramžiška dvaro samprata yra daugiareikšmė ir sudėtinga. Valdovas valdė nuolat keliaudamas iš vienos šalies vietos į kitą, taip aplankydamas jam priklausančius domeno dvarus ir suvartodamas ten sukauptus maisto produktus. Formuojantis nuolatinėms rezidencijoms (Vilnius, Trakai), atsirado nuolatinio dvaro samprata. Be to, egzistavo ir ūkiniai valdovo dvarai. Didžiojo kunigaikščio dvaro struktūra Lietuvoje klostėsi Vytauto pirmtakų valdymo metu, tačiau tik Vytauto laikais galima kalbėti apie dvaro kultūros susiklostymą. Vytautas sąmoningai formavo dvarą, steigė pareigybes, patirties sėmėsi iš kaimyninių kraštų. Dvaro gyventojus galima skirstyti į kelias grupes: giminaičius ir draugus, tarnus (dvarionis), svečius. Dvaro struktūra išsirutuliojo iš kunigaikščio namų ūkio, kurio svarbiausias elementas buvo pono ir jo šeimynos ryšys. Tarp dvarionių egzistavo akivaizdūs rango skirtumai. Atskirą dvaro gyventojų grupę sudarė svečiai – užsienio šalių pasiuntiniai ar karo žygiui atvykę riteriai. Neūžaugos (liliputai), juokdariai ir muzikantai – dar viena dvaro gyventojų kategorija. Laiškų ir pasiuntinybių dėka Vytauto dvaras buvo integrali tuometinės Europos komunikacinės erdvės dalis. Nepaisant praktikos valdyti keliaujant, laikui bėgant vis didesnę reikšmę įgijo svarbios rezidencinės pilys. Jose buvo galima rengti iškilmingus pasiuntinių ir kitų svečių priėmimus. Europoje tuo metu jau buvo susiklosčiusi garbingų svečių priėmimo sistema, protokolo ir etiketo taisyklės, apsikeitimas dovanomis (pavyzdžiui, sakalų dovanojimas). Šių taisyklių laikytasi ir Vytauto dvare.Reikšminiai žodžiai: Daro kasdienybė; Dvaras; Dvaro gyventojai; Dvaro pareigūnai; Lietuvos Didžioji Kunigaikštystė (LDK; Grand Duchy of Lithuania; GDL); 15 amžius; Lietuvos didysis kunigaikštis; Vytautas Didysis, 1350-1430 (Vytautas the Great); Rezidencinė pilis; Valdovo dvaras; Vytautas; Court; Everyday life of the manor; Grand Duke of Lithuania Vytautas; Lithuanian XV c. history; Manor officers; Residence castle; Residents of the manor; The Grand Duke of Lithuania; The Great Duchy of Lithuania; The ruler's estate; Vytautas.

ENThe article discusses the structure and everyday life of the Court of the Grand Duke of Lithuania, Vytautas. In the time of Vytautas, at the turn of the 14th and 15th centuries, the institutional court of a Sovereign emerged with its posts, chancellery and the structure of courtiers. This court was the court of a travelling ruler, but it was the time of formation of a permanent residence of the Sovereign (residential castles - Trakai, Vilnius, Grodno, Kaunas, Lutsk). There are descriptions of various forms of court life - the inner organisations, the culture of knights, communication between courts (legations and exchange of presents), and voyages. By building the Trakai Island Castle, Vytautas took one more step towards introducing European standards to his court. It still did not have all the variety of forms of culture and institutions the most famous West European courts of the late Middle Ages had. However the main cultural elements existed. The tradition of court culture was carried on by heirs of Vytautas’ throne as well as noble families. [Iš vėliau paskelbto straipsnio]

ISSN:
1392-6845
Related Publications:
Permalink:
https://www.lituanistika.lt/content/49322
Updated:
2023-08-10 15:10:31
Metrics:
Views: 202    Downloads: 36
Export: