LTStraipsnyje keliamas klausimas, ar Lietuvoje esama filosofijos ir filosofų. Svarstoma apie filosofų veiklą dinamiškoje, praktiškoje, modernėjančioje, laisvėjančioje visuomenėje. Analizuojamos filosofijos raidos Lietuvoje problemos ir filosofų diskusijos dėl filosofijos būties. Darbe pabrėžiama, kad filosofija ar filosofavimas marksistinės ideologijos sąlygomis neturėjo jokių sąlyčio taškų su konkrečia realybe, negalėjo atvirai ieškoti ir suteikti realybei pavidalų. Ideologinio absurdo sąlygomis nihilistinė filosofija galėjo būti patraukli, tačiau nepriklausomybės sąlygomis kylant būtinybei atskleisti realybę, ji pasirodė bejėgė, neturinti jokių vertybinių pamatų. Postmodernioje situacijoje atsidūrėme griuvus sovietinei visuomenės schemai, ir toks postmodernas šiandienėje Lietuvoje yra tęstinis, o ne radikalus, išsižadantis mąstymas. Pozityviai realybę aptarianti filosofija šiam filosofavimo būdui lieka svetima, pripažįstama tik kaip vienas iš dekonstruojamų pavidalų. Taip pat darbe pažymima, kad aktyviai dialogiškai bendraujant su Vakarais, dingsta vietinio dialogo galimybė. Straipsnyje daroma išvada, kad, turėdami daug filosofų, filosofinių problemų žinovų, neturime poleminės, gyvai besivystančios filosofijos. Filosofijoje vyksta chaotiškas judėjimas šiomis kryptimis: neigiant realybės formas, įsitraukiant į aktyvų jų kūrimą, perimant filosofinius realybės pavidalus bei ieškant socialinės metafizikos. Pagrindinė neganda – diskursinės tolerancijos stoka.Reikšminiai žodžiai: Arvydas Šliogeris; Dialogas; Donskis, Leonidas; Filosofija; Filosofijos ribos; Genzelis, Bronius; Jokubaitis, Alvydas; Lietuvos filosofija; Meškauskas, Eugenijus; Norkus, Zenonas; Socialinė fizika; Socialinė metafizika; Sodeika, Tomas; Stoškus, Krescencijus; Sverdiolas, Arūnas; Šliogeris, Arvydas; Arvydas Šliogeris; Dialogue; Donskis, Leonidas; Genzelis, Bronius; Jokubaitis, Alvydas; Limits of philosophy; Lithuanian philosophy; Meskauskas, Eugenijus; Norkus, Zenonas; Philosophy; Sliogeris,Arvydas; Social metaphysics; Sodeika, Tomas; Stoskus, Krescencijus; Sverdiolas, Arūnas.
ENThe article raises a question whether philosophy and philosophers exist in Lithuania. The activities of philosophers in a dynamic, practical, modernising and liberating society are considered. The problems of the development of philosophy in Lithuania and philosophical discussions about the existence of philosophy are analysed. It is noted that philosophy and philosophising in the conditions of Marxist ideology did not have any connection with the concreate reality and could not openly search and provide any shapes to the reality. The nihilistic philosophy in the ideological absurd conditions could have been appealing however, in the conditions of independence with the rising necessity to reveal the reality it turned out to be helpless, without any foundation of value. We found ourselves in the postmodern situation at the time of the collapse of the Soviet system of society and the current postmodern in Lithuania is a continuum and not a radical, rejecting thinking. Philosophy that is discussing the reality positively in such a way of philosophising remains strange and recognised as one of the deconstructed forms. The article also notes that the possibility of a local dialogue disappears while actively interacting with the West. The article draws a conclusion that because we have a lot of philosophers and experts of philosophical problems we do not have a problematic philosophy developing live. In philosophy, there is a chaotic movement in these directions: denying the forms of reality, engaging in active development of them, taking philosophical forms of reality and searching for social metaphysics. The main misfortune is the lack of discursive tolerance.