Sociolingvistinis Kauno moksleivių paveikslas : disertacija

LTDisertacijos tikslas – ištirti Kauno moksleivių etninės tapatybės raidos tendencijas sociolingvistiniu (kalbųvartojimo, mokėjimo, pasirinkimo bei kalbinių nuostatų) aspektu, pabrėžiant etninės tapatybės ir kalbos santykį. Siekiant užsibrėžto tikslo, disertacijoje keliami uždaviniai: 1) išanalizuoti Kauno moksleivių etninę tapatybę, daugiausia dėmesio skiriant etninių mažumų ir mišrių šeimų vaikams; 2) apibūdinti dabartinę Kauno situaciją moksleivių kalbų vartojimo, mokėjimo ir kalbinių nuostatų atžvilgiu; 3) remiantis užsienio tyrimų apžvalga, pateikti rekomendacijų, galinčių padėti išlaikyti kalbinę įvairovę. Apibendrinant atlikto tyrimo rezultatus, disertacijoje pagrindžiami šie ginamieji teiginiai: 1. Kaune, nepaisant susiklosčiusio etninio ir kalbinio homogeniškumo, egzistuoja kalbinė ir etninė moksleivių įvairovė. Ji turi savitų bruožų ir skiriasi nuo kitų didžiųjų Lietuvos miestų. 2. Etninės tapatybės suvokimas priklauso nuo amžiaus ir lyties. 2.1 Berniukų ir mergaičių etninės tapatybės raida vyksta skirtingai. 2.2 Jaunesniems etninių mažumų ir mišrių šeimų vaikams sudėtingiau apsispręsti dėl etninės tapatybės. Vyresniems vaikams būdingas aukštesnis sąmoningumo laipsnis savojo etniškumo atžvilgiu. 2.3 Skirtingų etninių grupių atstovų etninė tapatybė kinta skirtingai. 3. Mišrių šeimų vaikams būdingas dvigubos tapatybės formavimasis. Vaiko etninei tapatybei lemiamą įtaką turi tėvų kilmė, kalbinė aplinka, motinos ir namų kalba. Kalbinė aplinka modeliuoja ir kalbinę elgseną. Ryšiui tarp kalbos ir etninės tapatybės būdingos skirtingos etninės ir individualios ypatybės. 4. Kalbų mokėjimui ir kalbinėms nuostatoms teigiamą įtaką turi ankstyvasis kalbų mokymas ir televizijos žiūrėjimas tam tikra kalba.Reikšminiai žodžiai: Etninė tapatybė; Kauno moksleiviai; Kalbų vartojimas; Ethnic identity; Kaunas schoolchildren; Language use.

ENThe goal of the research - to analyse Kaunas' schoolchildren sociolinguistically. The research objectives are the following: 1) to analyse Kaunas schoolchildren’s ethnic identity, focusing on ethnic minority children and children from mixed families; 2) to describe the current situation in language use, language proficiency and linguistic attitudes, focusing on the relationship between language and ethnic identity; 3) referring to previous research, to propose recommendations on how to maintain the linguistic diversity. The research has shown that: 1. Kaunas is an ethnically and linguistically homogeneous city. 2. Ethnic awareness is age and gender dependent. Younger children as well as ethnic minority or mixed family children find it more difficult to indicate their ethnicity. Elder children demonstrated increased ethnic awareness. The process of ethnic identity development differs for boys and girls. 3. Ethnic identity changes in different ways for representatives of different ethnic minority groups. 4. Mixed family and ethnic minority children develop multiple (hybrid) ethnic identities. 5. The children’s ethnic identity and its development process are influenced by the following factors: the home language, the mother’s ethnicity, a linguistically and ethnically homogeneous environment. 6. The relation of language and ethnic identity is different for schoolchildren of different ethnic groups. 7. The schoolchildren’s language proficiency and linguistic attitudes are influenced by early language learning and watching TV in a particular language. 8. Kaunas schoolchildren want to study languages other than actually offered by their educational institutions. Ethnic minority children more often report that they want to study ethnic minority languages. 9. Kaunas schoolchildren declare that they are bilingual.