Mįslingas Kristijono Donelaičio "Metų" epizodas

LTStraipsnyje sprendžiamas Kristijono Donelaičio „Metų“ epizodo, vaizduojančio beribį skausmą dėl širdingojo pono mirties, klausimas. Gausiai pateikiama citatų, kuriose šis epizodas tyrėjų interpretuojamas įvairiai – vieni aprašytą pono gedėjimą aiškina kaip tiesioginę didelio sielvarto išraišką, kiti jame regi akivaizdų komizmą, hiperbolizavimą ir satyriškumą. Straipsnyje aiškinamasi, kodėl Donelaitis net du kartus poemoje pateikia būrų sielvarto dėl širdingojo pono mirties vaizdą ir ar iš tiesų vaizdas komiškas. Daroma prielaida, kad epizodas rašytojui buvo svarbus – juk poetas kaip tik šitą vietą skaitė kartą jį aplankiusiems bičiuliams. Straipsnio autorė sutinka su teiginiu, jog sielvarto dėl gerojo pono mirties vaizdas yra šiek tiek hiperbolizuotas. Tačiau, jos nuomone, hiperbolė pavartota ne tam, kad Donelaitis būtų norėjęs pabrėžti lietuvių polinkį į ašaras ar tam, kad būtų sukeltas komiškas efektas. Straipsnio autorės nuomone, epizodas yra filosofinis. Jame gvildenamas amžinas klausimas – kiek reikia gedėti? Ar žmogų užgriuvęs sielvartas turi būti begalinis ir amžinas? Antikinė filosofija reikalauja sielvarto, kaip ir kitų išgyvenimų, saiko. Nesaikinga širdgėla yra yda, kuri sukrečia, iškreipia, susargdina gedinčio žmogaus sielą ir kūną. Taigi bardamas būrus Donelaičio Pričkus su Selmu elgiasi kaip senovės filosofai, o širdingojo pono mirties epizodas, kaip ir Delfų išmintis, kalba apie saiko reikalingumą ir reikšmę. Analogija su antikos rašytojais yra akivaizdi ir tai nenuostabu, nes ir Ciceronas, ir Seneka, ir Plutarchas buvo populiarūs Donelaičio epochos autoriai.Reikšminiai žodžiai: Kristijonas Donelaitis; Epizodas; Hiperboliškumas; Hiperbolė; Humaniškas ponas; Komizmas; Kristijonas Donelaitis; Metriopatija; Satyra; Comic; Donelaitis; Episode; Humnane gentleman; Hyperbole; Hyperbolical; Kristijonas Donelaitis; Metriopatheia; Satire.

ENThe article deals with the episode of "Metai" ("The Seasons") written by Kristijonas Donelaitis, which portrays the infinite pain caused by the death of the kind-hearted lord. An abundance of quotes is provided, in which this episode is interpreted in various ways by different researchers - some explain the described mourning for the lord as a direct expression of great sorrow, while the others see apparent comedy, hyperbolisation and satire. The article tries to find out why Donelaitis shows the image of the sorrow of boors (būrai) for the death of the kind-hearted lord for as many as two times, and whether this image is actually comical. It is assumed that the episode was important to the writer - after all, the poet read exactly this part of the story to the friends that once came to visit. The author of the article agrees with the statement that the image of the death of the good Lord is somewhat hyperbolized. However, in her opinion, hyperbole was used not because Donelaitis wanted to emphasize the tendency to cry a lot that Lithuanians are characterized by or to cause a comical effect. In author's opinion, the episode is philosophical. It deals with the eternal question - how much is it necessary to mourn? Should a person's grief be infinite and eternal? Ancient philosophy requires moderation when it comes to sorrow and other life experiences. An unhealthy sorrow is a fault that shakes and distorts the body and soul of a person and causes sickness.Thus, by scolding the boors, Pričkus and Selmas, created by Donelaitis, act like ancient philosophers, and the episode of the death of the kind-hearted lord, like the Delphic wisdom, speaks of the necessity and significance of moderation. Analogy with ancient writers is evident, and it is not surprising, since both Cicero, Seneka and Plutarch were the authors of Donelaitis' era.