Antireliginė propaganda Lietuvoje 1944-1970 metais

LTAteistinės – antireliginės propagandos mechanizmas Lietuvoje buvo paleistas 1947 m. rudenį, režimui labiau įsitvirtinus ir pradėjus vykdyti viską apimančią sovietizavimo programą. Iki 1954 m. tai buvo labiau antibažnytinė nei antireliginė propaganda, nukreipta pirmiausia prieš katalikų dvasininkus, popiežių ir bažnytines institucijas. Pagrindiniai ateistinės propagandos kanalai šiuo laikotarpiu buvo periodinė spauda ir paskaitos. N. Chruščiovo ir jo komandos valdžios koncentravimo laikotarpiu, 1955–1957 m., ateistinė propaganda Lietuvoje laikinai susilpnėjo. Įsitikinusi, kad dėl to padidėjusi Bažnyčios įtaka gali kelti grėsmę režimo stabilumui, LKP vadovybė pradėjo svarstyti šios ideologinio darbo srities atgaivinimo planus anksčiau, negu buvo gautas signalas iš Maskvos. Galutinį savo pavidalą ateistinio visuomenės indoktrinavimo sistema Lietuvoje įgijo 7-ojo dešimtmečio pirmojoje pusėje. Ateistinės propagandos organizavimas tapo vienu iš pagrindinių sovietų valdžios rūpesčių. Šalia toliau tobulintų spaudos ir žodinės agitacijos formų aktyviai imta naudoti ir vaizdinė agitacija: muziejininkystė, kinematografas, televizija, dailė. Spręsti ateistinės propagandos uždavinius pasitelkti rašytojai ir medikai. Nors antibažnytinė kryptis tebebuvo svarbi, stengiamasi vis daugiau dėmesio skirti religinės pasaulėžiūros ir dogmatikos kritikai. Svarbia visuomenės ateizavimo forma turėjo tapti ir pseudoreliginių bruožų suteikimas sovietinei ideologijai – tai geriausiai rodė naujų sovietinių švenčių bei apeigų diegimas.Reikšminiai žodžiai: Propaganda; Ateizmas; Ateistinė propaganda; Katalikų Bažnyčia; Ateistinė indoktrinacija; Sovietizacija; Propaganda; Atheism; Atheistical propaganda; Catholic Church; Athesitical indoctrination; Sovietization.

ENThe mechanism of anti-religious – atheistic propaganda in Lithuania was put into motion in the autumn of 1947 after the regime had became more established and the programme of all-embracing sovietisation had started to be carried out. Until 1954 this was more anti-church than anti-religious propaganda directed, first and foremost, against Catholic priest, the Pope and Church institutions. Main channels of atheistic propaganda were the periodical press and lectures. In 1955–1957 atheistic propaganda in Lithuania temporarily weakened. Having become convinced that the influence of the Church could pose a threat to the stability of the regime the authorities of the Communist Party of Lithuania began considering plans of reviving this ideological work prior to receiving a signal from Moscow. The system of atheistic indoctrination of society acquired its final shape in Lithuania in the first half of the 7th decade. Organisation of atheistic propaganda became one of the main concerns of the soviet authorities. Alongside the press and verbal propaganda visual propaganda was started to be used: museology, the cinematographer, television and art. Help of writers and physicians was asked to solve the goals of propaganda. Ever-more attention was paid criticism of the world outlook and dogmatism. Rendering pseudo religious features to soviet ideology had to become an important form of atheism.