Potentiality of socio-educational study programmes' improvement at Lithuanian universities

LTStraipsnyje analizuojama, kaip įvairių Lietuvos universitetų socialinių-edukacinių studijų programų studentai vertina savo studijų pasirinkimą bei pačias pasirinktas programas. Tyrimo metu naudotas rašytinis apklausos metodas. Tyrime dalyvavo 193 Lietuvos universitetų socialinių-edukacinių studijų vyresniųjų kursų studentai. Tyrimo rezultatai parodė, kad dauguma respondentų įstojo atsitiktinai, stojimui turėjo įtakos gyvenamoji aplinka (arčiausiai namų). Tai leidžia manyti, kad studentai turi per mažai informacijos apie socialines edukacines programas arba turi įtakos susiformavęs įvaizdis, kad į šias studijų programas įstoti nėra sudėtinga. Todėl studentai yra mažai motyvuoti. Apklaustųjų vertinimų analizė leidžia teigti, kad studentai geriausiai vertina žiniomis pagrįstus studijų modulius, o žemiausiai – su praktine veikla susijusius studijų metodus. Toks vertinimas rodo, kad universitetai labiau orientuojasi į teorinių žinių teikimą ir nepakankamą teorijos ir praktikos susiejimą, kuriuos studentai laiko vienu svarbiausių studijų proceso dalykų. Akivaizdu, kad universitetai, skirtingai nei kolegijos ar profesinio mokymo centrai, labiau orientuojasi į teorinę, mokslinę veiklą. Tyrimo duomenys rodo, kad studentai akcentuoja mokymo priemonių trūkumą: jiems trūksta mokomųjų knygų, vadovėlių, mokslo studijų. Kaip vienas iš trūkumų nurodomas ir universiteto edukacinės aplinkos tobulinimas: studentams trūksta patalpų, skirtų individualiam darbui, mokymams.Reikšminiai žodžiai: Aukštojo mokslo kokybė; Aukštojo mokslo kokybė, studijų kokybė, studijų programos; Studijų kokybė; Studijų programa; Study programmes; The quality of higher education; The quality of higher education, the quality of studies, study programmes; The quality of studies.

ENThe article analyses how students of social-educational studies programs of different universities of Lithuania evaluate the choice of their studies and the chosen programs themselves. The research used a written survey method. Senior students from 193 universities and colleges of socio-educational studies participated in the study. The results of the survey showed that most respondents entered randomly, the living environment had influence on their enrolment (closest to the home). This suggests that students have too little information about social education programs or that they have an impact on the image that is not difficult to enter into these study programs. Therefore, students have little motivation. An analysis of respondents' assessments suggests that students value the knowledge-based study modules most favourably, while the lowest are study methods related to practical activities. Such an assessment suggests that universities are more focused on providing theoretical knowledge and insufficient linkage of theory and practice, which students consider as one of the most important subjects in the study process. It is obvious that universities, unlike colleges or vocational training centres, are more oriented towards theoretical, scientific activities. Research data show that students emphasise the lack of teaching aids: they lack the educational books, textbooks, scientific studies. One of the disadvantages is also the improvement of the university's educational environment: students lack the premises for individual work, learning.