Socialiai integralios mokymo(-si) aplinkos klasėje modelio įtaka socialiai atsiribojusių mokinių elgesiui

LTSparčiai kintančiame šiuolaikiniame tiek ekonominiame, tiek socialiniame gyvenime žmonių tarpusavio santykiai iki kraštutinumo įtempti. Ypač jautriai tai išgyvena jaunas, augantis žmogus, kuris, siekdamas sėkmingai įsitraukti į aktyvų gyvenimo tempą, turi mokėti orientuotis socialinėse situacijose, į kurias patenka gyvendamas bei veikdamas visuomenėje, gebėti bendrauti, spręsti kylančius konfliktus, suprasti pasirinkto ar suteikto socialinio vaidmens įtaką jo elgesiui. Šiuolaikinis jaunas, bręstantis žmogus, įsijungdamas į aktyvų gyvenimo tempą, turi mokėti orientuotis socialinėse situacijose, į kurias jis patenka gyvendamas bei veikdamas visuomenėje. Šiandien mokymosi tikslas yra ne tik efektyviai perimti informaciją, bet ir dirbti grupėje, priimti efektyvius tiek individualius, tiek grupinius sprendimus, išmokti orientuotis socialinėje tikrovėje. Todėl atsiranda būtinybė kurti visuminę, besiremiančią mokymosi bendradarbiaujant paradigma, socialiai integralią mokymo(-si) aplinką klasėje.Straipsnyje siekiama aptarti užsienio šalių mokslinėje literatūroje aptinkamus tyrimus, atskleidžiančius socialinio uždarumo didėjimą, ir analizuojančius socialinio atsiribojimo sampratos problemiškumą [...]; atskleisti socialiai integralios mokymo(-si) aplinkos klasėje poveikį atsiriboti linkusių mokinių elgesiui, jų supratimui apie integralią mokymo(-si) aplinką klasėje, jos vertę ir teikiamas galimybes būti aktyviu, autentiškai paremtą jų pačių suformuluotu supratimu ir patirtimi, įgyta realizuojant minėtą modelį klasėje; sužinoti, ką jie galvoja apie socialiai integralią mokymo(-si) aplinką, kokia jos įtaka jų savijautai klasėje, norui mokytis ir dalyvauti bendroje klasės veikloje. Šio tyrimo duomenys padės atkreipti dėmesį į vienos iš labiausiai pažeidžiamų mokinių grupių įgalinimą įveikti atsiribojimą mokantis ir aktyviai dalyvauti bendroje klasės veikloje, tokiu būdu įgyti socialinę kompetenciją bei pasirengti būti aktyviu visuomenės nariu. Suteiks autentišką įžvalgą apie atsiriboti linkusiems mokiniams tinkamos mokymo(-si) aplinkos klasėje kūrimą jiems priimtinais būdais ir pritaikymą jų poreikiams. [Iš leidinio]Reikšminiai žodžiai: Socialiai integrali mokymo(-si) aplinka; Socialinis atsiribojimas; Socialinis mokinių atsiribojimas; Integrated social learning environment; Schoolchildren's social withdrawal; Social integrated learning environment; Social withdrawal; Socially distanced students; Socially integral teaching/learning environment.

ENNowadays learning includes the ability to work in a group, make individual and group decisions, and know how orient in the social reality. The best way to meet the challenges of the change is education and learning. However, various foreign scientific resources cite a lot of researches that reveal increasing social insularity and analyse the problematic concept of social withdrawal (Rubin, 1982; Colpan, Rubin, Fox, Calkins, & Stewart, 1994; Harrist, Zaia, Bates, Dodge, & Pettit, 1997; Coplan & Rubin, 1998; Nelson, Hart, Robinson, Olsen, & Rubin, 2000; Hart et al., 2000; Rubin & Coplan, 2004). The problem of the research is defined by the query what kind of learning environment augurs active participation of all schoolchildren, including the socially withdrawn, in class activities while learning and making decisions significant for the whole class and how schoolchildren who tend to socially withdraw comprehend socially integral teaching/learning environment in the classroom from the point of view of its value and provided possibilities to be an active participant? [...].However, no investigations about the ways of creating socially integral teaching/learning environment that helps schoolchildren overcome social withdrawal in the process of learning were found. Having discussed the participants in the process of creating SITLE in the classroom, their activities, functions, responsibility and interrelations, and having distinguished main stages of the process as well as discussed the levels of SITLE in the classroom on theoretical basis, it can be stated that the model of SITLE in the classroom is a relative image of SITLE in the classroom that characterizes the ideal case. The ideal case is understood here as a universal model of SITLE in the classroom constructed on the theoretical basis. It defines the stages of creating SITLE in the classroom, its levels, main participants, their functions and activities, basic norms, aims, and the results expected. Implementation of the model would create the SITLE in the classroom which would empower socially withdrawn schoolchildren to overcome dissociation and actively participate in the process of teaching/learning and joint class activities. In an ideal case, the implementation of the model of SITLE in the classroom would solve the problem of children’s social withdrawal. [...]. [From the publication]