Subjektyvi gerovė ir socialinė atskirtis: pagyvenusių žmonių atvejis : disertacija

LTDisertacijoje remiantis subjektyvios gerovės ir socialinės atskirties teorijomis bei metodologinėmis prieigomis analizuota pagyvenusių žmonių, kaip potencialios socialiai atskirtos grupės subjektyvi gerovė ir ją įtakojantys veiksniai. Mokslinė tyrimo problema – subjektyvios pagyvenusių žmonių, kaip potencialiai socialiai atskirtos grupės, gerovės ypatybių analizė. Tyrimo tikslas – išanalizuoti subjektyvios pagyvenusių žmonių, kaip potencialios socialiai atskirtos asmenų grupės, gerovės ypatybes. Empirinio tyrimo rezultatai atskleidė, kad subjektyvi pagyvenusių žmonių gerovė labiausiai įtakojama socialinių ekonominių veiksnių. Išryškėjo tokios subjektyvios pagyvenusių žmonių gerovės ypatybės: dominuoja vidutiniai subjektyvios gerovės vertinimo balai; blogiau gerovę vertina pagyvenę vyrai nei moterys; geresne gyvenimo gerove pasižymi 60-69 m. amžiaus respondentai, blogesne 70-79 m. asmenys; moterys yra laimingesnės nei vyrai; vyrai taip pat mažiau patenkinti dabartiniu gyvenimu nei moterys; moterims ypatingai aktuali šeimyninė situacija, o vyrams – materialinė gerovė. Ekonomiškai aktyvių pagyvenusio amžiaus gyventojų gerovės charakteristikos geresnės. Stiprūs ryšiai su artimąja socialine aplinka (šeima, giminės ir pan.) sąlygoja integracijos į visuomenę procesą, o silpni – susiję su laipsnišku atskyrimu nuo socialinio ekonominio gyvenimo. Tyrimo rezultatai parodė, kad net 51 proc. pagyvenusių žmonių jaučiasi atskirti gyvenamojoje vietovėje. Didžiausią grėsmę tapti socialiai atskirtais patiria ir blogiausius gerovės vertinimus pažymėjo pesimistai, blogos sveikatos, menko išsilavinimo, turintys mažas pajamas, gyvenantys vieni (ypač našliai) pagyvenę asmenys, kurie retai dalyvauja socialiniame gyvenime ir yra nusivylę šalies politiniu gyvenimu.Reikšminiai žodžiai: Subjektyvi gerovė; Socialinė atskirtis; Senyvi (pagyvenę) žmonės; Gyvenimo kokybė; Subjective wellbeing; Social exclusion; Elderly people; Quality of life.

ENAccording to the theories of subjective wellbeing and social exclusion as well as their methodological approaches subjective wellbeing and its factors of elderly people as a potentially socially excluded group are analysed in this dissertation. The problem of the research – analysis of subjective wellbeing peculiarities among elderly people as potentially socially excluded persons. Research aim: to analyse features of subjective wellbeing among elderly people as a potentially socially excluded group of persons. Results of empirical research revealed that subjective wellbeing of elderly people is mostly influenced by social economical factors. There were highlighted such features of subjective wellbeing of elderly people: perception of wellbeing mostly evaluated with average scores; men wellbeing is worse than women; better wellbeing is of 60-69 years respondents, but the worst 70-79 years respondents; women are more happy than men, men are less satisfied with their present life than woman; women find the family status particularly important for high wellbeing, while men opt for material well-being. The characteristics of the wellbeing of economically active elderly people are found to be better. Strong relations with the near social environment affect the process of integration into the society, while weak relations are relative to a gradual rupture with social economical life. Research results indicate that even 51 percent of elderly people recognize that they feel excluded in living area. The biggest threats for becoming socially excluded and the worst subjective wellbeing evaluations marked pessimists, having bad health, low education persons, getting low income, living alone (especially widows/widowers), who rarely take part in social life and are disappointed with states political life.

• Gerovės samprata sveikatos moksluose ir psichologijoje : tyrimai, problemos ir galimybės / Justina Kaliatkaitė, Laima Bulotaitė. Visuomenės sveikata. 2014, Nr. 1 (64), p. 9-24.
• Metų šešėlyje. Vyresnio amžiaus žmonių (nu)vertinimas Lietuvoje / Lina Leparskienė. Būdas. 2021, Nr. 2 (197), p. 44-52.
• Sąvokos "gyvenimo kokybė" raidos tendencijos / Boguslavas Gruževskis, Urtė Lina Orlova. Socialinis darbas. 2012, t. 11, Nr. 1, p. 7-18.
• Subjective wellbeing of elderly people: social domain aspect / Gintarė Vaznonienė. Social welfare: interdisciplinary approach. 2014, Vol. 4(1), p. 129-144.
• Territorial dimension of rural population wellbeing: cases of Lithuania and Poland / Gintarė Vaznonienė, Agnieszka Wojewódzka-Wiewiórska. Economics and Sociology. 2021, 14, 4, p. 167-185.
• The subjective wellbeing of elderly people in rural areas / Gintarė Vaznonienė, Bernardas Vaznonis. Socialiniai tyrimai. 2014, Nr. 2 (35) p. 116-129.