Lietuvos samprata Kristupo Zigmanto Paco laiškuose : 1646-1660 metai

LTStraipsnyje nagrinėjami įtakingiausio XVII a. vidurio didiko, Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės kanclerio Kristupo Zigmanto Paco (1621-1684) ankstyvieji laiškai (saugomi Archiw główny akt dawnych w Warszawie), Radvilų fonde (Archiwum Radziwiłłów) nr. V), rašyti daugiausia vienam pagrindinių politinių konkurentų LDK arklininkui Boguslavui Radvilai ir klientui LDK lauko raštininkui Aleksandrui Hilarijui Palubinskiui. Paco visuomeninė politinė veikla prieštaringai vertinama Lietuvos ir Lenkijos istorikų, Marek Szwaba Pacą laiko ambicingu, skandalingu karjeristu, asmeninius interesus stačiusiu aukščiau už valstybinius. Lietuvos istorikai pabrėžia, jog Paco nuopelnu buvo priimtas nutarimas, kad kas trečias Abiejų Tautų Respublikos seimas vyktų Lietuvos teritorijoje. Kita vertus, Paco iniciatyva nebuvo iki galo “prolietuviška”, kaip galbūt kam nors norėtųsi: seimai turėjo vykti ne sostinėje Vilniuje, bet Gardine. Straipsnyje tyrėme, kokia prasme laiškuose Pacas vartojo sąvokas Respublika, tėvynė, Lenkija, Karalystė, Lietuvos Didžioji Kunigaikštystė, Lietuva, kraštas, provincija ir kt. Pagrindinė išvada, jog Pacas Lietuvos ir Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės sąvokas vartojo sinonimiškai, Lietuvai reiškė šiltus jausmus, tai buvo jo, Paco, gimtasis kraštas, tėvynė. Lenkija, arba Karūna, buvo ne Paco kraštas. Lenkijos reikalai K. Z. Pacui rūpėjo, nes nuo jos priklausė Lietuvos likimas. Abiejų Tautų Respublika, kuriai pažymėti dažniausiai buvo vartojama Respublikos sąvoka (retai – Lenkijos), buvo erdvė, kurioje reikėjo dirbti, kad būtų patenkinti Lietuvos interesai. [Iš leidinio]Reikšminiai žodžiai: Laiškai.

ENThe article analyses early letters of the most influential nobleman of the middle of the 17th century, the Chancellor of the Grand Duchy of Lithuania Kristupas Zigmantas Pacas (1621-1684) (kept in Archiw główny akt dawnych w Warszawie, Archiwum Radziwiłłów No. V) written to one of the main political competitors the groom Boguslaw Radziwill and the client the field clerk of the GDL Alexander Hilary Palubinski. Public political activities of Pacas is controversially evaluated by Lithuanian and Polish historians and Marek Szwaba deems Pacas to be an ambitious, scandalous career man preferring personal interests to the state ones. Lithuanian historians point out that Pacas contributed to adoption of a resolution that every third seimas of the Republic of Both Nations would take place in Lithuania. On the other hand, Pacas’ initiative was not fully “pro-Lithuanian”: these congresses were to take place not in the capital Vilnius but in Grodno. The article analyses in what sense Pacas used the concepts of Republic, homeland, Poland, Kingdom, Grand Duchy of Lithuania, Lithuania, etc. The main conclusion is that Pacas used the concepts of Lithuania and the Grand Duchy of Lithuania as synonyms and expressed warm feelings towards Lithuania which was his homeland. Poland, or the Crown, was not Pacas’ land. The Polish affairs did concern K. Z. Pacas as the destiny of Lithuania depended on them. The Republic of Both Nations which was most often referred to as the Republic (rarely – Poland) was a space where one had to work to satisfy the interests of Lithuania.