Žagarė XIII a. Žiemgalos įvykių fone

LTStraipsnyje aptariamos Žagarės žemės XIII a. vykusių įvykių ir karų sūkuryje. Apžvelgiama Žagarės pavadinimo etimologija: Žagarė minima Kurše, lietuvių asimiliuotoje buvusioje jotvingių teritorijoje, bei yra ir neabejotinai lietuviškos kilmės panašių vietovardžių. Teigiama, jog Žiemgalos politinė organizacija (diduomenė su kunigaikščiams artimomis elito struktūromis) stipriai skyrėsi nuo Lietuvos valstybės politinės organizacijos, tačiau Žiemgala turėjo bene stipriausią valdyseną visame Baltijos regione. Žiemgaliai gyveno gana netoli Livonijos, todėl nuolat susidūrė su iš ten kylančiomis grėsmėmis bei išmoko prieš jas atsilaikyti ar net gauti naudos iš galingų kaimynų. Prisijungę prie Lietuvos ir remiami daugiausiai žemaičių, žiemgaliai vis dėlto nesugebėjo apginti netoli Rygos buvusios Žiemgalos. Livonijos ordinas plėtėsi ir užiminėjo žiemgalių pilis, verždamiesi į jų teritoriją. Galutinai Žiemgala buvo nukariauta 1290 m. Paskutinės kovos vyko Tervetės, Raktės ir Sidabrės apylinkėse. Vadinasi, Žagarės žemė buvo paskutinė nenukariauta Žiemgalių žemė, o Sidabrė – paskutinė nukariauta tvirtovė. Pagal 1426 m. sutartį Lietuvos ir Livonijos siena persikėlė per Sidabrės kalną, o Raktė tapo Livonijos dalimi. Ši siena 1473 m. sutartimi nebuvo pakeista, tačiau pagal 1529 m. sutartį siena pastūmėta į šiaurę, o Žagarė tapo Lietuvos dalimi.Taip Lietuva paveldėjo pietinį Vakarų Žiemgalos paribį.Reikšminiai žodžiai: Baltų gentys; 13 amžius; Lietuvos ribos; Livonija (Livonia); Livonijos Ordinas; Žagarė; Žemaitija (Samogitia); Žemgala; Žiemgala; Baltic tribes; Lithuania; Lithuanian XIII c. history; Lithuanian frontier; Livonia; Samogitia; Semigallia; The Order of Livonia; Žagarė; Žiemgala.

ENThe article discusses the lands of Žagarė amidst the events and wars that took place in the 13th century. An overview of the etymology of Žagarė's name is provided: Žagarė is mentioned in the Curonian territory, which was the former Jotvingian territory assimilated by Lithuanians, and there are undoubtedly similar place names of Lithuanian origin. It is argued that the political organization of Semigallia (the nobility with the structures of elite similar to that of the dukes) strongly differed from the political organization of the state of Lithuania, but Semigallia had the strongest governance in the whole of the Baltic region. The Semigallians lived quite close to Livonia, therefore they constantly encountered the threats coming from that territory and learned to stand against them or even benefit from powerful neighbours. After joining Lithuania and supported mostly by Samogitians, the Semigallians failed to defend Semigallia that was located near Riga. The Livonian Order kept expanding and occupying the castles of Semigallians by entering their territory. Ultimately, Semigallia was conquered in 1290. The last battles took place in the surrounding districts of Tērvete, Raktuvė and Sidabrė. It means that the land of Žagarė was the last land of Semigallians that was not conquered, and Sidabrė was the last fortress that was not conquered. According to the treaty of 1426 the frontier between Lithuania and Livonia went across the hill of Sidabrė, and Raktė became the part of Livonia This frontier remained the same according to the treaty of 1473, but it was later moved to the north according to the treaty of 1529 and Žagarė became the part of Lithuania. This is how Lithuania inherited the southern border of West Semigallia.