Įvietintas vaizduojamasis menas: teorinis diskursas ir raiška Lietuvos šiuolaikiniame mene : disertacija

LTDisertacija skirta šiuolaikinio meno, susieto su vieta, tyrimui bei termino „įvietintas menas“, kaip angliškos sąvokos site–specific atitikmens, pagrindimui ir įtvirtinimui. Moksliniame darbe pirmą kartą Lietuvoje išsamiai analizuojamas įvietinto šiuolaikinio meno teorinis diskursas (Vakarų Europos šalių, JAV ir Lietuvos meno kontekste) bei šios šiuolaikinės meno praktikos raiška ir sklaida Lietuvoje. Lietuvos įvietintų meno kūrinių analizė disertacijoje apima laikotarpį nuo XX a. 10 deš. pr. iki šių dienų. Mokslinio darbo tikslas yra teoriškai pagrįsti įvietinto šiuolaikinio meno sampratą ir skirtingus modelius bei nustatyti Lietuvos įvietinto šiuolaikinio meno ypatumus, siejant juos su sociopolitine ir kultūrine šalies situacija. Disertacijoje įvietinto šiuolaikinio meno teorija ir praktika artikuliuojama per pačią vietą, tampančią vienu iš pagrindinių atramos taškų. Tai paskatino šią meno praktiką analizuoti platesniame filosofijos – šiuolaikinio meno teorijos – vaizduojamojo meno praktikos sandūrų kontekste. Toks tyrimo pjūvis įtakojo ir disertacijos struktūrą. Tad šio mokslinio darbo naujumas ir aktualumas glūdi siekyje kompleksiškai ištirti vietą, kaip esminį su vieta susieto meno elementą, dėmesį telkiant ties įvairiais jos interpretavimo būdais teorijoje ir praktikoje.Disertacijoje laikomasi nuostatos, kad įvietinto meno kūrinys yra meno kritikos bei teorijos objektas ir tuo pat metu pats išreiškia tam tikrą mąstymo būdą. Su vieta susietas kūrinys tampa įvairių apmąstymų, atliepiančių specifinius lūkesčius, tarpstančius tam tikrame diskurso lauke, objektu ir prisideda prie teorinės paradigmos formavimo. Todėl šiame darbe remiamasi ne vieninga metodologija, o įvairiomis metodologinėmis prieigomis (filosofinėmis, kultūrologinėmis, sociologinėmis, dailėtyrinėmis) ir teorijomis, kas ir yra būdinga diskurso analizei.Reikšminiai žodžiai: Specifinis vietos menas; Įvietintas menas; Vaizduojamasis Lietuvos menas; Šiuolaikinis menas; Meno kritika; Site-specific art; Contemporary Lithuanian art; Modern art; Space/place; Art criticism.

ENThe dissertation focuses on examination of site-specific fine art works and uniformly refers to the examined art practice as site-specific art (,,įvietintas menas” in Lithuanian). For the first time in Lithuania, this paper analyzes in detail the theoretical discourse of site-specific art (in context of Western European, USA, and Lithuanian art scenes), the manifestations and dissemination of the contemporary art practice in Lithuania. The analysis of Lithuanian site-specific works in the dissertation encompasses the period form the 1990s to the present day. The research aims theoretically substantiate the concept of site-specific art and its various models, and to identify the distinctive features of Lithuanian site-specific art in conjunction with the country’s socio-political and cultural situation.