Krikščioniškosios demokratijos idėjinė ir struktūrinė raida Lietuvos Respublikoje 1918-1940 m. : disertacija

LTDisertaciniame darbe gilinamasi į Lietuvių krikščionių demokratų (LKDP) idėjinės bei partinės struktūros raidą XX a. pirmojoje pusėje. Analizuojami jos, kaip „skėtinės“ organizacijos, dinamikos klausimai. Akcentuojama, kad Krikščionys Demokratai tarpukario Lietuvos politiniame diskurse neveikė kaip atskira ir aiškiai apibrėžta politinė organizacija. Ji funkcionavo derindama ir sau pajungdama plataus profesinio, ekonominio, kultūrinio, konfesinio pobūdžio katalikiškas organizacijas bei bažnyčių parapijų tinklą. Pagrindinis dėmesys darbe skiriamas šio daugialypio politinio „mechanizmo“ tarpusavio ryšių problematikos analizei, išryškinant atskiras sudedamąsias krikščioniškosios demokratijos dalis. Į LKDP yra žiūrima ne iš siauros ir formalios partinės struktūros pozicijų, tačiau per profesinių (Lietuvos darbo federacija (LDF)), ūkinių-ekonominių (Lietuvos ūkininkų sąjunga (LŪS)), kultūrinių-intelektualinių (Jaunieji katalikai), bažnytinės parapijinės struktūros, Katalikų akcijos draugijų bei jaunimo (VDU studentų ateitininkų korporacijų) organizacijas. Krikščionys demokratai siekdami pajungti ir naudoti politiniams interesams šias organizacijas bei per jas daryti įtaką katalikiškajai Lietuvos visuomenės daliai, nepripažino lietuvių katalikų politinio pliuralizmo. Nepaisant to, kad savo organizacinę struktūrą partija sugebėjo pritaikyti prie liberalizmo sukurtų valstybinių struktūrų rėmų ir partijos pavadinime turėjo „demokratijos“ terminą, tačiau tarpukariu ji dar nebuvo pribrendusi tapti modernia demokratine partija.Reikšminiai žodžiai: Krikščioniškoji demokratija; Lietuvių krikščionių demokratų partija; Politinė organizacija; Christian democracy; Political organisation.

ENThe thesis paper analyses the development of the ideological and party structure of the Lithuanian Christian Democrats in the first half of the 20th c. Issues of its dynamics as an umbrella organisation are analysed. The author highlights that within the political discourse of interwar Lithuania Christian Democrats did not operate as a separate and clearly defined political organisation. It functioned by combining and joining economic, cultural, confessional catholic organisations and church parishes. The work focuses on the analysis of the interrelations of this multi-dimensional political mechanism by highlighting separate component parts of Christian democracy. The LCDP is analysed not with regard to the narrow and formal party structure, but through labour (Lithuanian Labour Federation), economic (Lithuanian Farmers’ Association), cultural and intellectual (Young Catholics) church parish structures. Seeking to unite and use these organisations for political interests and to influence part of the Lithuanian Catholic society through them, Christian Democrats did not recognise the political pluralism of Lithuanian Catholics. Irrespective of the fact that the party managed to adjust its political organisation to the frames of state structures created by liberalism and had the term of “democracy” in their title, in the interwar period, it was not mature enough to become a modern democratic party.

• Valstiečiai liaudininkai Jono Černiaus ir Antano Merkio vyriausybių darbo laikotarpiu (1939 m. kovas-1940 m. birželis) / Mindaugas Tamošaitis. Istorija. 2012, Nr. 86, p. 37-52.
• Valstybinė opozicija ir politinė krizė Lietuvoje 1940 m. okupacijos išvakarėse / Artūras Svarauskas. Istorija. 2013, Nr. 90, p. 22-35.