Ergebnisse einer empirischen Einstellungsstudie als Voraussetzung innovativer Curriculumentwicklung in der Ausbildung von Kunstmanagement
LTMeno vadyba yra palyginus nauja disciplina Lietuvoje, kurios aukštosiose mokyklose dėstoma tik apie dešimt metų. Kaip ir kitose postsocialistinėse šalyse, skirtingai nuo labiau pažengusiųjų, ji ilgą laiką buvo traktuojama pagal socialistinio ūkio principus. Tik pastaruoju metu šioje srityje bandoma prisitaikyti prie naujų rinkos ekonomikos sąlygų. Vakarų šalyse, visų pirma, JAV, tokie terminai kaip "arts administration", "arts management" ar "cultural management" turi ilgametes tradicijas. "Meno menedžeriai" gauna žinių iš įvairiausių sričių, o pati kultūros vadyba yra koliažinė disciplina, galinti įsitvirtinti mokslinių disciplinų kanone tik suprasdama ir įgyvendindama savo papildantįjį pobūdį. Tačiau šie dalykai yra palyginus mažai ištirti ne tik Lietuvoje, bet ir užsienio šalyse, jei spręstume pagal šiai problematikai skirtas akademines publikacijas. Straipsniu bandoma bent dalinai užpildyti šią spragą atsižvelgiant į kultūros organizacijų vadybos specifiką Lietuvoje. Konkrečiai 2002–2003 m. anketinės apklausos būdu buvo tiriamos muzikiniu gyvenimu Lietuvoje užsiimančios valstybinės organizacijos. Apklausoje teikdami atsakymus dalyvavo 41 meno organizacijų vadovas, 224 menininkai, 335 klientai (kultūros paslaugų vartotojai), 30 specialistų, 29 kultūros politikai. Išsiaiškinta, kad rinkos sąlygomis būtina profesionali kultūros vadyba, o tam reikia aukštu lygiu ruošti plataus profilio meno vadybininkus aukštosiose mokyklose.Reikšminiai žodžiai: Aukštojo mokslo studijos; Jų funkcijos; Lėšos; Marketingas; Meninio švietimo vadyba; Meno institucija; Meno organizacijos; Meno vadyba; Rinkos ekonomika; Art institution; Art management; Artistic education management; Arts organizations; Funds; Market economy; Marketing; Studies of higher education; Their functions.
