Phonetische Fehler im Bereich der Artikulationsbasis unter Berücksichtigung des DaF für Litauer

LTStraipsnyje analizuojamos ir klasifikuojamos vokiečių kalbos besimokančių moksleivių daromos fonetinės klaidos, ypatingą dėmesį skiriant artikuliacijai. Pažymima, kad tarties mokymas užsienio kalbos pamokose buvo ir tebėra laikomas antraeiliu, kartais net nereikalingu, dalyku. Aptariamos fonetinių klaidų rūšys, pažymint, kad straipsnyje bus analizuojamos tik tos fonetinės klaidos, kurios atsiranda besimokant užsienio kalbų. Pažymima, kad jų priežastys – fonetinė interferencija. Išskiriamos ir aptariamos dvi fonetinės interferencijos klaidų grupės: klaidos segmentiniame lygmenyje ir klaidos suprasegmentiniame lygmenyje, susijusios su prozodija, ritmu, melodija. Pažymima, kad galima skirti fonetinę ir fonologinę interferenciją. Fonetinė interferencija siauresniąja prasme yra klaidos realizuojant fonemas ar prozodijos variantus ir pasireiškia tiek suprantant klausomą tekstą, tiek artikuliacijoje. Pabrėžiama, kad įprasta manyti, jog įveikti klaidas tuo sunkiau, kuo didesni skirtumai tarp gimtosios ir užsienio kalbos, kurios mokomasi, fonemų ir prozodemų. Tačiau, autoriaus nuomone, yra atvirkščiai: svetimos kalbos garsai, kurių nėra gimtojoje kalboje, išmokstami lengviau nei tie, kurie labai panašūs. Aptardamas artikuliacijos klaidas, autorius išvardija ir aptaria šešis, jo požiūriu, esminius lietuvių ir vokiečių kalbos artikuliacijos skirtumus. Konstatuojama, kad norint išvengti fonetinių klaidų, jas reikia taisyti vos pradėjus mokyti užsienio kalbos, taip pat pašalinti priežastis, dėl kurių gali atsirasti fonetinės klaidos, taisyti jau atsiradusias tarimo klaidas.Reikšminiai žodžiai: Artikuliacinė bazė; Fonetika; Fonetinės klaidos; Tarties klaidos; Vokiečių ir lietuvių kalba; Vokiečių kalbos fonetika; Articulation base; Articulation basis; German and Lithuanian language; Phonetic error; Phonetics; Phonetics of the German language; Pronunciation mistakes.