Trečiasis pėstininkų Didžiojo Lietuvos kunigaikščio Vytauto pulkas

LTIII pėstininkų Didžiojo Lietuvos kunigaikščio Vytauto pulkas, kaip ir daugumas tarpukario Lietuvos kariuomenės pulkų, kūrėsi pačiu sunkiausiu atkurtai Lietuvos valstybei laiku: į Lietuvą veržėsi priešai, pačioje Lietuvoje organizavosi įvairių idėjų vedamos grupuotės, kurios tuo metu, kai dar nebuvo tinkamai suorganizuotos Lietuvos ginkluotosios pajėgos, taip pat buvo ne mažiau pavojingos, kaip ir išorės priešai. Tačiau Trečiojo pėstininkų Didžiojo Lietuvos kunigaikščio Vytauto pulko istorija šiek tiek skiriasi nuo kitų tarpukario Lietuvos pėstininkų pulkų istorijos. Pulko istoriją galima suskirstyti į dvi dalis, t. y. nuo 1919 m. gegužės 4 d. iki 1926 m. spalio 1 d. Tą dieną pulkas buvo likviduotas. Antroji dalis – nuo pulko atkūrimo 1935 m. rugpjūčio 1 d. iki sovietinių okupantų pulko likvidavimo dienos – 1940 m. spalio 26 d. Galbūt dėl tos priežasties, kad pulko istorija buvo nutrūkusi, apie jį randama labai mažai publikacijų. [...] Svarbiausias ir pagrindinis šaltinis nagrinėjant pulko istoriją yra Lietuvos centrinis valstybės archyvas ir jame 516 fonde sukaupti Trečiojo pėstininkų Didžiojo Lietuvos kunigaikščio Vytauto pulko dokumentai. Labai svarbūs tyrimui yra pulko vado įsakymai. Juose atsispindi kasdienis pulko gyvenimas: paskyrimai, karininkų ir kareivių kaita, mokymas, aprūpinimas, esamos buitinės ir ūkinės problemos, pulko vado ir aukštesniųjų viršininkų pulko tikrinimo medžiaga, išvados ir panašiai. Tačiau reikia paminėti, kad šiuose įsakymuose labai mažai galima surasti medžiagos apie „kariškąjį“ pulko gyvenimą. Tai atsiskleidžia operatyviniuose ir slaptuose įsakymuose. Juose atsispindi pulko koviniai veiksmai ir operacijos, medžiaga apie priešą, pulko problemos ir pan. Daug vertingos pulko istorijai medžiagos yra pulko susirašinėjimo su aukštesnėmis institucijomis bylose.Ypač reikėtų paminėti telefonogramas. Jose sukaupta tikra, neapdorota informacija apie pulko batalionų, kuopų, komandų kovinius veiksmus, skubius, neatidėliotinus ir paprastus įvykius, planuojamas ir vykdomas operacijas. Labai daug medžiagos galima surasti telefonogramose, siunčiamose iš pulko divizijos, Krašto apsaugos ministerijos ir Generalinio štabo vadovybei, ir telefonogramose, siunčiamose į pulką. Tačiau 1919–1923 m. telefonogramos, dažniausiai užrašytos pieštuku ir ne visada ant kokybiško popieriaus, saugotos fronto sąlygomis, dažnai būna sunkiai įskaitomos, o kai kurios ir beveik neperskaitomos. Gana plati kareivių ir karininkų mokomoji medžiaga: patvirtintos įvairios mokymo programos, karininkų mokymo planai, netgi parengtų paskaitų tekstai. Nemaža bylų sudaro įvairių pulko manevrų ir karinių pratimų mokomoji medžiaga. Nors ji įdomi, tačiau didesnės vertės pulko istorijos tyrinėjimui neturi. Tą patį galima pasakyti ir apie daugybę mobilizacinių planų ar ūkinės veiklos dokumentų. Vertingos medžiagos taip pat yra 509 fonde sukauptuose Pirmosios pėstininkų divizijos, kurios sudėtyje veikė Trečiasis pėstininkų pulkas, dokumentuose. Divizijos dokumentacija nėra tokia gausi kaip pulko, tačiau čia galima surasti daugiau apibendrinančios medžiagos apie diviziją ir apie pulką. Ypač vertingi slapti divizijos vado įsakymai. Monografijos autorius kelia tikslą nušviesti tiek, kiek leidžia sukaupta istorinė medžiaga, Trečiojo pėstininkų Didžiojo Lietuvos kunigaikščio Vytauto pulko istorijos abi dalis. [Iš Įvado]Reikšminiai žodžiai: Didžiojo Lietuvos kunigaikščio Vytauto pulkas; III pėstininkų Didžiojo Lietuvos kunigaikščio Vytauto pulkas; Kariuomenės istorija; Karo istorija; Lietuvos kariuomenė; Nepriklausomybės kovos 1918-1920; Pulkas; Pėstininkai; Sovietinė okupacija; Tarpukario Lietuva; Freedom fights in 1918-1920; History of Lithuanian army; Infantery; Infantry; Interwar Lithuania; Lithuania; Lithuanian Grand Duke Vytautas battalion; Lithuanian army; Regiment; Soviet occupation; Third Infantry Regiment of the Grand Duke of Lithuania Vytautas; War history.