Vytautas Kavolis - visuomenės ir kultūros kritikas

LTStudijoje išryškinami Vytauto Kavolio teorinės minties žemėlapio kontūrai ir teoriškai rekonstruojami jo intelektualinės ir moralinės laikysenos metmenys. Tokio diskursyvinio žemėlapio braižymas yra problemiškas, nes visa Kavolio teorinė kūryba – tyli intelektualinė ir moralinė autobiografija. Kiekvienas Kavolio teiginys ir minties pasažas – viskas perleista per jo paties egzistencinę ir socialinę patirtį. Darbe ne narpliojamos Kavolio teorinės konstrukcijos, o siekiama jas prakalbinti. Sąmoningai remtasi ne tiek metodologiniais ir išimtinai savajai referentinei grupei tarptautinėje akademinėje bendrijoje skirtais Kavolio darbais, kiek jo rašytinio palikimo dalimi, kuri buvo skirta tarpininkauti tarp vakarietiškos intelektualinės patirties ir lietuviškų sąmonės ir egzistencijos realijų. Studijoje pagrindžiama hipotezė, kad Kavolio didžioji teorinė ambicija tiesti tiltus tarp įvairių analitinių diskursų, metodologijų, socialinių ir humanitarinių mokslų, buvo vedinys jo didžiosios etninės intencijos tiesti tiltus tarp įvairių moralinių kultūrų ir savęs supratimo modelių. Išvadose teigiama, kad visuomenės ir kultūros kritiko mąstymo erdvėje už tiesos visada slypi vertybė. Kavolio studijos apibrėžtinos kaip ledkalnio viršūnė, po kuria slypi jo sąmoningas dalyvavimas skirtingose, bet viena kitą papildančiose žmogiškosios egzistencijos plotmėse. Kavolis lyginamąsias studijas traktavo ne tik kaip gryną teorinį projektą, bet ir kaip transcivilizacinės empatijos, o kartu ir intelektualinio jautrumo bei civilizacinės sąžinės aktą.Reikšminiai žodžiai: Diskursas; Ideologija; Kultūra; Kultūrinė psichologija; Liberalizmas; Nacionalizmas; Politika; Sociali kritika; Sociologija; Teorinės konstrukcijos; Vertybės; Vytautas Kavolis; Cultural psychology; Culture; Discourse; Ideology; Liberalism; Nationalism; Policy; Social criticism; Sociology; Theoretical construction; Value; Vytautas Kavolis.

ENThe study highlights the outline of Vytautas Kavolis's theoretical map of thought and theoretically reconstructs moral and intellectual posture. Drawing up such a discursive map is problematic because the entire theoretical work of Kavolis is silent intellectual and moral autobiography. Every Kavolis's statement and thought is filtered through his own existential and social experience. This work analyses Kavolis's theoretical constructs. Written heritage intended to mediate between Western intellectual and the realities of Lithuanian consciousness and existence was relied upon deliberately more than methodological and Kavolis's works for reference group in the international academic community. This study confirms the hypothesis that the great theoretical ambition of Kavolis was to build connections between various analytical discourses, methodologies, social sciences and humanities, and it was the guiding idea of his great ethnic intention to build relationships between various moral cultures and models of self-understanding. Conclusions indicate that the public and culture critic was always thinking about the value. Kavolis's studies are defined as the tip of an iceberg beneath which lies the conscious participation in different but complementary levels of human existence. Kavolis treated comparative studies not as a purely theoretical project but also as an act of intellectual sensitivity, civilizational consciousness and civilizational empathy.