Žmogus ir civilizacija

LTStraipsnyje supažindinama su Vytauto Kavolio įnašu į lyginamųjų civilizacijų teoriją ir parodoma, kaip jis atveria kelius vėlesniems moksliniams darbams. Kavolis buvo ryškus teoretikas ir metodologas, plačiai aprėpęs ne tik įvairias kultūras, kalbas, bendruomenes, bet ir istorines bei dabarties civilizacijas. Kavolio civilizacinės analizės uždavinys – atskleisti civilizacijų ypatybes, kurios sudaro giliausius istorinių civilizacijos procesų lygmenis. Lyginamosios civilizacijų studijos ieško architektonikos tarp istorinių civilizacijų ir jų pamatinių elementų. Giluminių civilizacijos architektonikos elementų atvėrimas suteikia pamatą lyginti civilizacijas. Architektonika yra esminis sąmoningumas, be kurio neįmanoma pradėti lyginančių studijų. Remiantis Kavolio galvosena, autorius teigia, kad kiekviena civilizacija gali būti išreikšta įvairiais kultūros kūrimo būdais, o pastarieji gali nurodyti sąmonės civilizacines architektonikas, susidedančias iš sąsajų tarp struktūros ir veiklos, pastovumo ir kaitos. Pastarosios sudaro pagrindines civilizacinių architektonikų sąrangas. Architektonikos tarp savęs skiriasi tuo, kad pastovumo ir kaitos sąsajos jose yra skirtingos. Tas sąsajas svarbu išryškinti, norint kalbėti apie civilizacijų variantus. Šiame tekste išskiriami keturi tokie variantai – reikalingi siekiant suprasti šiandienį pasaulį ir jame kylančias krizes. Apibendrinus tyrimą, teigiama, kad Kavolio darbai pateikia itin reikšmingas nuorodas, padedančias orientuotis dabartinių kultūrų, civilizacijų, mokslo šakų, ideologinių ginčų, mitologinių priešpriešų vandenyne.Reikšminiai žodžiai: Architektonika; Civilizacija; Civilizacijų teorija; Dabartis; Dinamiškumas; Filosofija; Istorija; Kultūra; Metodologija; Pastovumas; Struktūra; Sąmonė; Vytautas Kavolis; Architectonics; Civilization; Civilizations theory; Consciousness; Culture; Dynamic; History; Methodology; Philosophy; Present; Stability; Structure; Vytautas Kavolis.

ENThe article introduces Vytautas Kavolis's contribution to the comparative civilisation theory and shows how the author opens up the way to later researches. Kavolis was a famous theorist and methodologist who covered not only various cultures, languages, communities but also historic and contemporary civilizations. The aim of Kavolis's civilizational analysis is to reveal the characteristics of the civilisations which form the deeply rooted historical levels of civilisation processes. The comparative studies of civilisations explore architectonic between historic civilisations and their fundamental elements. The analysis of deep architectonic elements of civilisation provides a foundation for comparison of civilisations. Architectonic is the most important awareness which is crucial for comparative studies. According to Kavolis, every civilisation can be expressed in various methods of culture creation and the latter can reveal conscious architectonics of civilisations which are formed of relations between structure and activity, stability and change. The latter form the basic framework of civilisation architectonics. Architectonics among themselves have differences in relations between stability and change. It is important to emphasise these relations in order to analyse civilisation variants. This text defines four variants which are necessary in order to understand today's world and emerging crisis. To summarise, it can be stated that Kavolis's works provide especially significant links which help to navigate in the sea of contemporary cultures, branches of science, ideological disputes and mythological conflicts.