Naujas Šiaurės Lietuvos XVI amžiaus šaltinis : recenzija
LTKiekvienas istorinis šaltinis anksčiau ar vėliau suranda savo skaitytoją. Prie tokių smalsumą žadinančių šaltinių galime priskirti 2011 m. pasirodžiusį Algimanto Kaminsko parengtą „1556 m. Upytės valsčiaus inventorių“. Minėtas publikuotas šaltinis yra vertingas keliais aspektais. Pirma, tai yra vienas ankstyviausių valstietijos statistinio, demografinio pobūdžio šaltinis, kurį galime dėti į vieną gretą su 1537-1538 m. Žemaitijos valsčių surašymu. Be to, jis turi svarų informacinį krūvį. Verta pastebėti, kad jame surašyti ne visi anuometiniai Šiaurės Lietuvos valstiečiai, bet tik Lietuvos didžiajam kunigaikščiui priklausę, tai yra du miestai (Panevėžys ir Šeduva) ir 58 vaitijose buvę 357 kaimai, apimantys dabartinių Pasvalio, Panevėžio, Pakruojo ir dalį Biržų, Kėdainių, Kupiškio, Radviliškio rajonų teritorijos. Antra, „Upytės valsčiaus inventorius“ yra itin svarbus tuometinių asmenvardžių, vietovardžių, vandenvardžių tyrimams. Trečia, šio šaltinio pasirodymas populiarina dar vieną Šiaurės Lietuvos istorinį pavadinimą. Kaip žinome, šiuo metu vartojamas Šiaurės Lietuvos pavadinimas, daugiau turintis geografinį aspektą, šalia kurio vartojamas Žiemgalos pavadinimas, būdingesnis ankstyvajam gentiniam Lietuvos valstybės formavimosi periodui. O Upytės valsčiaus pavadinimas, būdingas XVI–XVIII a., funkcionuoja labai retai. Tad galima viltis, kad, šiai knygai pasirodžius, Upytės valsčiaus terminas atras savo vietą vietinės visuomenės istorinėje savimonėje. Algimanto Kaminsko parengtas „1556 m. Upytės valsčiaus inventorius“ yra reikšmingas indėlis tiek LDK, tiek Šiaurės Lietuvos istorijai. [versta iš angliškos santraukos]Reikšminiai žodžiai: Algimantas Kaminskas; Istorinis šaltinis; Knygos recenzija; Publikavimo principai; Upytės pavietas; Upytės valsčiaus inventorius; Šiaurės Lietuva; Šiaurės Lietuvos istorija; Žiemgala; Algimantas Kaminskas; Book review; Historical source; History of North Lithuania; Inventory of Upytė parish; Nothern Lithuania; Principles of publication; Semigallia; Upytė district; Upytės valsčiaus inventorius.
ENEvery historical source sooner or later finds its reader. To such arousing curiosity sources we can ascribe Inventory of Upytė District of 1556 prepared by Algimantas Kaminskas and published in 2011. The mentioned source is valuable in several respects. First, it is one of the earliest statistical, demographic sources of the peasantry that we can put on the same level as the Samogitian district census of 1537-1538. In addition, it has an important information load. It is worth noting that the census was taken not of all Northern Lithuanian peasants, but only of those who belonged to the Grand Duke of Lithuania, i.e. living in two cities (Panevėžys and Šeduva) and 357 villages of 58 small districts, covering current districts of Pasvalys, Panevėžys, Pakruojis and part of Biržai, Kėdainiai, Kupiškis and Radviliškis district territories. Second, the inventory of Upytė District is extremely important for studying personal names, place names and hydronims. Third, this source popularizes the appearance of one more historical name in Northern Lithuania. As we know, now the name of Northern Lithuania is used with more geographical aspect, and at the same time used the name of Žiemgala is more characteristic of the early period of tribal Lithuanian state formation. The name of Upytė District, characteristic of the 16th-18th centuries, is met very seldom. So we can hope that after the appearance of this book, the term Upytė District will find its place in the historical consciousness of the local society history. Kaminskas’ Inventory of Upytė District of 1556 is a significant contribution to both the history of Great Duchy of Lithuania and Northern Lithuania. [From the publication]
