Baudžiamosios atsakomybės filosofiniai aspektai

LTStraipsnyje nagrinėjami kai kurie baudžiamosios atsakomybės filosofiniai aspektai. Tai ypač svarbu siekiant teoriškai ir iš filosofinių pozicijų pagrįsti baudžiamosios atsakomybės būtinumą ir galimumą. Pačią atsakomybę bendrąja prasme galima apibrėžti kaip neigiamus padarinius, kurių atsiranda asmeniui, padariusiam smerktiną veiklą. Autorius straipsnyje siekia atsakyti į klausimą, ar už smerktinos veikos padarymą asmeniui turi atsirasti neigiamų padarinių ir kas turi teisę sukelti tokius padarinius. Straipsnyje pateikti teorinės minties fragmentai leidžia išskirti filosofine kryptis, kurias plėtojant siekiama paneigti baudžiamosios atsakomybės galimumą: 1. laisvos valios problema; 2. valstybės institucijų neigimas; 3. gėrio ir blogio sąvokų abstraktumas. Visos šios teorijos, kaip ir filosofų pastangos joms prieštarauti, turi teisę egzistuoti, tačiau jos neturi nieko bendra su realiu gyvenimu. Nepaisant to, kad šių teorijų negalima nei įtikinamai paneigti, nei jų įrodyti, joms nepritarti užtenka vien fakto, kad priėmus bet kurią iš jų įsigalėtų anarchija, būtų paneigtas pačios dabar esančios teisės sistemos egzistavimas. Pritartina išvadai, kad deterministų ir indeterministų ginčas baudžiamosios teisės apskritai neliečia. Baudžiamajai teisei, sprendžiant priežastingumo dėsnio veikimą, nereikia įrodinėti esant absoliučiai laisvos valios. Baudžiamajai atsakomybei pagrįsti pakanka pripažinti, kad kiekvienas žmogaus poelgis turi psichinį (o ne mechaninį) ryšį, t.y. nulemtas įsitikinimų, determinuotas ir motyvuotas.Reikšminiai žodžiai: Baudžiamoji atsakomybė; Filosofiniai aspektai; Criminal responsibility; Philosophical aspects.

ENThe article examines some philosophical aspects of criminal liability. This is particularly important for the theoretical and philosophical justification of the necessity and the possibility of criminal liability. Liability in the large sense may be defined as the negative consequences faced by a person who has committed a wrongful act. In the article, the author seeks to find out whether the person must face negative consequences for performing a wrongful act and who has the right to cause such consequences. The theoretical reasoning presented in the article allows distinguishing the philosophical thinking, which would deny the possibility of criminal liability: 1. the problem of free will; 2. denial of state institutions; 3. the abstract nature of the concepts of the good and the evil. All these theories, just like the philosophical attempts to reject them, have the right to exist; however, they have nothing to do with the real life. Although these theories can neither be convincingly disproved nor proved, the fact that their acceptance would lead to anarchy and deny the existence of the present legal system is sufficient for their rejection. Therefore, it follows that the debates between determinism and indeterminism does not concern criminal law at all. In resolving the functioning of causality, criminal law does not need to prove the existence of absolute free will. In order to justify criminal liability, it is sufficient to recognise that each human act has a mental (rather than mechanical) cause, i.e. that it is caused by beliefs, that it is determined and reasoned.