Viešųjų projektų vertinimas kaštų naudos analizės metodu: kritiškas požiūris

LTViešieji investiciniai projektai, skirtingai nei verslo projektai, negeneruoja grynųjų pajamų (arba generuoja nepakankamai, kad būtų finansiškai pagrįsti), o kuria socialinę naudą visuomenei. Tokių projektų pagrindinis tikslas – viešųjų poreikių tenkinimas: socialinių, ekonominių, aplinkosauginių. Plačiąja prasme – tai visuomeninė-socialinė nauda. Prieš priimant investicinį sprendimą, kiekvienas projektas turi būti įvertintas ir pagrįstas. Viešųjų projektų vertinimui plačiai naudojama kaštų naudos analizė nevisiškai atitinka viešųjų projektų pagrindinę koncepciją. Šio tyrimo tikslas – atskleisti kaštų naudos analizės metodo, naudojamo viešųjų projektų vertinimui, privalumus ir trūkumus, apibrėžti problemų lauką kitiems galimiems moksliniams tyrimams – kaštų naudos analizės metodo tobulinimui ar naujų metodų, viešųjų projektų vertinimui, kūrimui. [Iš leidinio]Reikšminiai žodžiai: Kaštų naudos analizė; Socialinė diskonto norma; Socialinė nauda; Viešasis projektas; Cost benefit analysis; Public project; Social benefit; Social discount rate.

ENPublic investment projects, in contrast to private investment projects, do not generate net income (or generate not enough to be financially justified), but create social benefits for the society. The main purpose of these projects is satisfaction of public needs: social, economic, environmental. In a broad sense, this is public or social benefit. Every project must be evaluated and justified in order to make the investment decision. The cost benefit analysis is a common method for public project evaluation, but this method does not fully comply with the basic concept of public projects. The most actual problem of the cost benefit analysis is conversion of qualitative indicators of public benefit (for example, human life) into quantitative and monetary measures. It must be noted that public project evaluation using the cost benefit analysis method could be partial – cost benefit analysis, carried out perfectly, does not solve the problem, i. e. all social benefits, created by the public project, are not counted even if social benefit is the main purpose of the public project. This theoretical research disclosed limitations of the cost benefit analysis method, used for public projects evaluation, and identified the problem field for potential researches – for improving the cost benefit analysis method or creating new methods in order to evaluate public investment projects. [From the publication]