Kūrybinė įsivaizduojamų bendruomenių funkcija

LTĮsivaizduojama bendruomenė straipsnyje traktuojama kaip tas pačias vaizduotės struktūras kurianti, skleidžianti ir palaikanti žmonių grupė. Kūrybinė įsivaizduojamų bendruomenių funkcija pasireiškia trejopai. Pirmiausia, įsivaizduojamos bendruomenės kuria įsivaizduojamus pasaulius, kurių sistema sudaro kiekvienos kultūros esmę. Antras kūrybinės įsivaizduojamų bendruomenių funkcijos aspektas - šioje bendruomenėje vartojamos kalbos formavimas. Ir pagaliau įsivaizduojamos bendruomenės kuria kolektyvinio patyrimo sklaidos metodus. Daugiausiai dėmesio straipsnyje skiriama kūrybinės įsivaizduojamų mokslinių, socialinių politinių, filosofinių, meninių ir religinių bendruomenių funkcijos analizei. Tauta traktuojama kaip ją sudarančių įsivaizduojamų bendruomenių visuma. [Iš leidinio]Reikšminiai žodžiai: Kalba; Pasąmonė; Patyrimas; Sąmonė; Vaizduotė; Įsivaizduojami pasauliai; Įsivaizduojamos bendruomenės; Consciousness; Experience; Imagination; Imagined communities; Imagined worlds; Language; Subconsciousness.

ENImagined community in the article is treated as a group of people creating, disseminating and supporting the same structures of imagination. The creative function of imagined communities is expressed in threefold way. Firstly, imagined communities create, improve and support imagined worlds. Various imagined societies use different materials for creation of imagined worlds. Scientific societies create rational worldview and search for data supporting or denying it in sensory perception; origins of social policy contain feelings; philosphical communities form rational or sensual world perception with determinative subconscious structures. Artistic communities mostly use sensory material and feelings, religious creation is dominated by faith. The second aspect of imagined communities' creative function - formation of language used in this community. Scientific language form concepts and terms; it signifies, categorizes and systematizes processes taking place in sensory world. In social life, language serves to express insights evoked by feelings. In philosophy, the conceptual apparatus on the one hand is expressing and on the other hand, it is forming subconsciousness. For art, language serves only as means to objectify aesthetically meangingful ideas gathering in the subconscious. In religion, language structures subonsciousness and thus spreads it for sensual perception.The third aspect of creative function - formation of a collective experience. Individual experience presents itself as a reflection of imagined worlds in particular psyche. This reflection can be very diverse, starting with insights of God's signs in beingness and ending by complete filling of psyche with feelings and meanings encoded by an artist, say, during a musical concert; but in any case imagined communities seek to make somebody's sometime experienced feelings, rational schemes or specific worldview accessible to all community members. By seeking this goal various communities use different methods. In case an imagined community wants to spread aesthetical experience it cultivates aesthetical upbringing, in case it cares about religious experience - it undertakes pastoral activity and so on. Acting in unison, various nation making up communities form a collective experience characteristic of that nation and imagination structures determining that experience. [From the publication]

• 4-osios premonės revoliucijos iššūkiai bendruomenėms / Sutkutė Diana. Mokslas ir praktika: aktualijos ir perspektyvos. 2020, p. 146-152.
• Įsivaizduojamų bendruomenių mikroistorijos : heterogeninis paveldas / Gintautas Mažeikis. Acta humanitarica universitatis Saulensis. 2009, t. 9, p. 25-36.
• Kodėl tauta nėra įsivaizduojama bendruomenė? / Alvydas Jokubaitis. Problemos. 2006, t. 70, p. 9-17. Vilnius: Vilniaus universiteto leidykla, 2008.
• Pasąmonė ir religija / Stanislovas Juknevičius. Vilnius : Lietuvos kultūros tyrimų institutas, 2011. 255 p.
• Vaizduotė kaip sugebėjimas ir galia / Kristupas Sabolius. Filosofija. Sociologija. 2011, t. 22, Nr. 3, p. 264–271.