Teisminis sutaikymas

LTStraipsnyje analizuojami pagrindiniai teisminio sutaikymo klausimai: teisminio sutaikymo samprata, jo sąlygos naujajame CPK, teisminio sutaikymo esmė, formos, etapai ir priemonės, sutaikymo apeliacinės instancijos teismuose specifika. Juo autorius siekia pradėti Lietuvoje visapusiškesnę diskusiją apie teisminį sutaikymą ir alternatyvius ginčų sprendimo būdus. Lietuvoje ir užsienyje sparčiai didėjant bylinėjimosi mastams, plintant nuomonei apie teisingumo vykdymo sistemos krizę, vis didesnę reikšmę įgyja ne tik teisinės (formaliosios), bet ir socialinės (materialiosios) taikos tarp ginčo šalių atkūrimas. Taikus ginčų sprendimas vertinamas už tai, kad jis tam tikra apimtimi grąžina bylininkų santykius į įprastas vėžes, sudaro prielaidas šalinti priešiškumą visuomenėje, ugdo derybų kultūrą. [...] Socialinės taikos atkūrimo, sutaikymo idėjos panaudotos ir kuriant naujojo LR CPK koncepciją ir konkrečias nuostatas. [...] Naujajame CPK ypač sureikšminta pasirengimo nagrinėti civilinę bylą teisme stadija, kurioje sudarytos puikios sąlygos imtis ryžtingesnių veiksmų, siekiant sutaikyti šalis pradiniu ginčo etapu.[...] Ir teismo, ir advokatų vaidmuo siekiant socialinės taikos turėtų būti aktyvesnis. Šį aktyvumą reikia visokeriopai skatinti. [...] Sutaikymas neturi ir negali pakeisti tradicinio teismo proceso. Teisės ir teisingumo, kurių viršenybę užtikrina teismo procesas, negalima beatodairiškai aukoti pragmatiškumo vardan. [sutrumpintas autoriaus tekstas]Reikšminiai žodžiai: Teisminis sutaikymas; Judicial conciliation.

ENThe article analyses the key issues of judicial reconciliation: the concept of judicial reconciliation, its terms under the new CPC, the essence, forms, stages and tools of judicial reconciliation, the specifics of the reconciliation appeal instance in courts. The author seeks to launch a more exhaustive discussion on judicial reconciliation and alternative ways to solve disputes in Lithuania. With the extent of litigation growing rapidly in Lithuania and abroad, the opinion about the crisis of the justice system spreading, restoration of both legal and social peace between the parties to a dispute is gaining increasing importance. Peaceful solution of disputes is valued for it returns the relationship between the parties to the normal track at least to some extent and creates conditions to eliminate animosity in the public and promoted the culture of negotiation. [...] The ideas of social peace restoration and reconciliation were used in designing the concept of the new CPC of the Republic of Lithuania and its specific provisions. [...] The new CPC attaches tremendous importance to the stage of preparation to judge a civil case in court, which stage provides excellent opportunities to take bolder actions to reconcile the parties at the initial stage of the dispute. [...] Both the court and lawyers must be more active going for social peace. [...] Reconciliation must not and cannot replace the traditional litigation process. Law and justice cannot be sacrificed in the name of pragmatism.