LTRemiantis bendruomenės koncepcija, straipsnyje nagrinėjami įvairūs kaimo gyvenvietėse, jų aplinkoje užfiksuoti visuomenės, įvairiu grupių socialinio gyvenimo bruožai, socialiniai vaidmenys, atskleidžiami vidiniai žmonių išgyvenimai, susiję su jų būklės pokyčiais, socialinėmis bėdomis, praeities ir dabarties psichologinėmis traumomis. Socialinė tikrovė analizuojama remiantis sociologinėmis kategorijomis naudojamas gyvenimo istorijų metodas, kuris suteikia kompetenciją subjektui. Naudojant egzistencinės ir fenomenologinės sociologijos koncepcijas, darbe pateikiami kaimo gyventojų materialinio, socialinio, šeimyninio gyvenimo raiškos bruožai, įvairių socialinių demografinių grupių būklė. Autorė atskleidžia gyventojų socialinę patirtį, jų būtį, apžvelgia įvairių erdvės vietų prasmes ir jų sąveiką su lokalijos identitetu, naujų socialinių aktorių raišką, socialinių pokyčių vertinimus. Straipsnyje pateikiama sovietmečiu ir po nepriklausomybės susiklosčiusių žmonių darbo santykių specifika, skirtingų socialinių grupių gyvensenos bruožai. [Iš leidinio]Reikšminiai žodžiai: Bendruomenė; Bendruomenės koncepcija; Gyvenimo būdas; Gyventojų socialinės grupės kaime; Kaimo gyventojas; Kaimo gyvenvietė; Kultūrinis gyvenimas; Materialinis gyvenimas; Nepriklausoma Lietuva; Socialinis gyvenimas; Sovietmetis; Šeimos gyvenimas; Community; Community concept; Cultural life; Family life; Independent Lithuania; Material life; Rural settlement; Social groups of population in the village; Social life; Soviet period; Village; Village inhabitant; Way of life.
ENBased on the concept of community, different features of the material, social and familial life of village inhabitants, their situation and existential problems are analysed. The authoress uses existential and phenomenological approach, the information of no formalized answers and life histories of villagers. In the article the cultural and social meanings of different places of the local space in relation with the national identity, the evaluation of the past and present situation of the people are investigated. The development of communities is related to the individualization of the social actors in village, formation of the new types of relations, the activity of the self-government, and local authorities. The authoress reveals the peculiarity and the difference of the labour relations in soviet time and after the declaration of independence, the features of the situation in family life; existential experience of people is analysed. Despite the troubles of the period of market economy the members of communities are becoming more independent and autonomous; among them such types as the leaders, the unemployed, and the middle strata, can be singled out. [From the publication]