Nullum crimen sine lege principo ir vertinamųjų nusikalstamos veikos sudėties požymių koreliacijos problema

LTStraipsnyje analizuojama baudžiamojoje teisėje veikiančio nullum crimen sine lege principo ir vertinamųjų nusikalstamos veikos sudėties požymių dermė. Bendrąja prasme „nullum crimen sine lege“ principas reiškia, kad negali būti nusikaltimo be įstatymo. Tačiau principo turinys yra daug platesnis ir skaidomas į keletą sudedamųjų dalių: praevia, scripta, stricta ir certa. Baudžiamojo įstatymo teisėkūroje naudojami formalieji ir vertinamieji nusikalstamos veikos sudėties požymiai. Jų turinys tiesiogiai nepaaiškėja iš nusikalstamos veikos sudėties. Kita vertus, kyla daug abejonių dėl vertinamųjų nusikalstamos veikos požymių atitikties principui „nullum crimen sine lege“ certa (nusikalstamos veiklos požymiai turi būti tiksliai ir aiškiai apibrėžti baudžiamajame įstatyme) ir stricta (analogijų draudimas baudžiamojoje teisėje) dėl jų ypatybių. Įstatymo aiškumas ir tikslumas yra prioritetinė, bet ne absoliutinė teisinė nuostata baudžiamojoje teisėje. Įstatymo veikimą siaurina įvairūs teisėkūros principai – Europos žmogaus teisių teismo jurisprudencijoje įtvirtinti kokybiniai sąvokų apibrėžimo prieinamumo ir numatomumo kriterijai; taip pat teisės universalumo užtikrinimo ir spragų išvengimo siekis. Be to, teismų praktikoje turi būti suformuoti tam tikri jų aiškinimo ir vertinimo kriterijai – „saugikliai“, ribojantys teisėjų veiksmų laisvę. Teismas laikosi precedentu suformuotų kriterijų, o jei drįsta nesilaikyti – tinkamai tai motyvuoja. [versta iš angliškos santraukos]Reikšminiai žodžiai: Baudžiamoji teisė; Nullum crimen sine lege principas; Vertinamieji nusikalstamos veikos sudėties požymiai; Vertinamųjų požymių savybės; Criminal law; Principle nullum crimen sine lege; Evaluative criteria in the legislation of criminal statute; Features of evaluative criteria.

ENThe article analyzes the compatibility between the principle nullum crimen sine lege and the evaluative criteria of the body of the criminal act. The principle nullum crimen sine lege in general means, that "there can be no crime committed without a criminal law". However, the content of the principle is much broader and consists of some integral parts, such as praevia, scripta, stricta and certa. There are used formal and evaluative criteria in the legislation of criminal statute. The content of the evaluative criteria of the body of criminal act cannot be identified directly from the body of the criminal act. It depends on the evaluation of the facts. On the other hand, there are a lot of doubts about the conformity between the evaluative criteria of the body of the criminal act and the principle nullum crimen sine lege certa (the features of criminal act should be precisely and clearly defined in criminal statute) and stricta (the prohibition of analogy in criminal law) because of those features. The conclusions are drawn, that the clarity and accuracy of the law is the priority but not the absolute provision in the criminal law. It can be narrowed by the other principles and the requirements of accessibility and foreseeability of law, and also by the goal of legislator to avoid legal gaps. Moreover, the case law should form the particular criteria of interpretation of evaluative criteria ("safeguards") for the purpose of limiting the discretion of judges. The court should follow those criteria, and in the cases it does not follow them, it should properly motivate such a decision. [From the publication]