Direktyva 2004

LTStraipsnyje siekiama atskleisti esminių Direktyvos 2004/35/EB perkėlimo į nacionalinę valstybių narių teisę skirtybių, susijusių su Direktyvos nuostatų taikymo sritimi ir įgyvendinimo apimtimi, pagrindines priežastis ir galimus padarinius Direktyvos tikslui – sukurti bendrą žalos aplinkai prevencijos ir ištaisymo (atlyginimo) sistemą Europos Sąjungoje – įgyvendinti. Siekiant šio tikslo straipsnyje apžvelgiamas Direktyvos 2004/35/EB kūrimo procesas, analizuojamos jos nuostatos, jas įgyvendinančios Lietuvos Respublikos, kai kurių kitų valstybių teisės aktų normos, teisės doktrina šiuo klausimu. Direktyva rengta daugiau kaip dešimtmetį. Tai rodo ne tik reguliavimo objekto sudėtingumą, bet ir interesų (valstybių narių, aplinkosauginių organizacijų, verslo atstovų ir kt.), kuriuos reikėjo suderinti rengiant Direktyvos projektą, gausą. Visa tai ir nulėmė Direktyvos nuostatų formuluočių ir turinio sudėtingumą, paliekantį nemažai erdvės skirtingoms interpretacijoms. Dėl lėto (pavėluoto) Direktyvos perkėlimo į valstybių narių nacionalinę teisę kol kas dar nėra pakankamai praktikos, kad būtų galima objektyviai įvertinti jos realią įtaką valstybių narių nacionalinėms teisės sistemoms ir aplinkos apsaugai apskritai. Tačiau jau ryškėja kai kurie Direktyvos trūkumai. Plati pasirinkimo laisvė, suteikta valstybėms narėms apibrėžiant sąvokas, tokias kaip antai „žala aplinkai“ ir „subjektas", taip pat perkeliant į nacionalinę teisę Direktyvos nuostatas, apibrėžiančias Direktyvos taikymo sritį, bei nustatančias išimtis, kai Direktyva netaikytina, kaip patvirtina ir Europos Komisijos ataskaita, buvo viena iš pagrindinių priežasčių, kodėl valstybių narių praktika įgyvendinant Direktyvą yra gana skirtinga.Sudėtingos, neaiškios Direktyvos nuostatų formuluotės lėmė ir jų perkėlimo į nacionalinę teisę bei vienodo suvokimo ir aiškinimo problemas. Visa tai yra nemaža kliūtis įgyvendinant vieną iš pagrindinių Direktyvos tikslų – sukurti atsakomybės už aplinkos apsaugą sistemą pagal „teršėjas moka“ principą, siekiant išvengti žalos aplinkai ir ištaisyti (atlyginti) ją, Europos Sąjungos mastu. [versta iš angliškos santraukos]Reikšminiai žodžiai: Direktyva 2004/35/EB; Direktyvos kūrimo procesas; Žalioji knyga dėl žalos aplinkai atlyginimo; Aplinkos apsaugos įstatymas; Directive 2004/35/EB; Creation process of the Directive; Green paper on remedying environmental damage; Environmental law of Lithuania.

ENThis paper aims at revealing the essential differences of transposition of the Directive 2004/35/EB into national law of member states, relating to the provisions on the scope and extent of implementation of the Directive, the main causes for that and possible influence upon achieving the objective of the Directive - establishing a common framework for the prevention and remedying environmental damage in the European Union. To this end, the article gives an overview of the creation process of the Directive, analyzes the provisions of it, and legal regulation in Lithuania and some other member states, as well as legal doctrine on the matter. The process of the creation of the Directive took more than ten years. This shows not only the complexity of question, but also the interests (of the Member States, environmental organizations, business representatives, and others), which had to be taken into account when preparing the draft of the Directive. All this led to the complex wording and unclear content of the provisions of the Directive leaving enough space for different discussions and interpretations. Due to the slow (late) transposition of the Directive into member states' national law, there is not enough practice yet in order to be able to assess objectively the real impact of the Directive on the member states' national legal systems and the protection of the environment in general. But some apparent shortcomings in the Directive are already clear. Significant discretionary powers given to Member States when defining concepts of "environmental damage" and "operator", as well as when transposing Directive's provisions, defining the scope of the Directive and setting out exceptions to the Directive, as endorsed by the European Commission's report, was one of the main reasons why the practice of Member States in implementing the Directive is quite different.Complex, unclear wording of the Directive's provisions resulted in problems of their transposition, perception and interpretation. All of this appears to be a significant obstacle to achieving one of the main objectives of the Directive - establishing a common framework for the prevention and remedying environmental damage in the European Union. [From the publication]