Vietos savivaldybių specifika Klaipėdos krašte

• Specifics of Local Governments in Klaipėda County
• Municipalities of Klaipėda region and their specificity

LT1923 m. Lietuvai prisijungus Klaipėdos kraštą, jame išliko vokiška (“prūsiška”) vietos administracijos ir savivaldybių sistema. Pakeista tik rinkimų tvarka: balsuoti galėjo visi Lietuvos piliečiai, bent vienerius metus pragyvenę savivaldybės teritorijoje ir turintys butą, tarnybą ar nuolatinį darbą. Aktyviąją rinkimų teisę turėjo 21 metų piliečiai, pasyviąją - 25 metų. Savivaldybės buvo dviejų lygmenų : aukštesniojo (apskritys, „Kreis“) ir žemesniojo (savivaldybės, „Gemeinde“). Žemesniojo lygmens savivaldybės buvo labai mažos, manyta, kad jos veikia neefektyviai. Lietuvos vyriausybė siekė reformuoti Klaipėdos krašto savivaldybių sistemą ir suvienodinti ją su Lietuvos vietos savivalda, tačiau neturėjo galių nes tai ribojo Klaipėdos krašto statutas. Įtaką galima buvo daryti tik per krašto direktoriją. 1934 m. prolietuviškos Martyno Reizgio direktorijos politikos vienas iš elementų buvo vietos savivaldybių reforma. Nors pagrindinis ir oficialus jos tikslas buvo administravimo išlaidų mažinimas, tačiau reforma Klaipėdos krašte turėjo panaikinti smulkias savivaldybes ir tuo pačiu priartinti Klaipėdos kraštą prie Lietuvos administracinio padalinimo ir vietos savivaldos sistemos. Savivaldybių reforma turėjo būti sudėtinė visų planuojamų krašto permainų dalis - planuota pertvarkyti teismus, mokyklas ir pan. Lieka neaišku, ar šią reformą inspiravo Kauno valdžia, ar ji kilo vietos lietuvininkų tarpe. Negavus krašto seimelio pritarimo, M.Reizgio direktorija negalėjo vykdyti užsibrėžtų tikslų ir turėjo atsistatydinti. Nepavykus planuotai reformai, Klaipėdos krašto vietos savivaldos sistema išliko nepakitusi. [Iš leidinio]Reikšminiai žodžiai: Savivaldybės; Vietos savivalda; Klaipėdos kraštas [Klaipeda region]; Municipality; Local self-government; Klaipėda region.

ENWhen Lithuania annexed Klaipėda County in 1923, it retained the German ("Prussian") system of local administration and local government. Only the election procedures were changed: all the Lithuanian citizens who have lived for a minimum of one year in the municipality and had a place of residence, were serving or had a steady job, could vote. Citizens aged 21 had an active election right, while citizens aged 25 had a passive election right. The local governments had two levels: higher (county, "Kreis") and lower (municipalities, "Gemeinde"). The Lithuanian Government was seeking to reform the local government system of Klaipėda County and to unify it with the local governments of Lithuania. However, Klaipėda County statutes limited the government’s power to do that. In 1934, one of the elements of pro-Lithuanian Martynas Reizgis directorship was to reform local governments. Even though its main and official objective was to reduce administration expenses, the reform in Klaipėda County was supposed to liquidate small municipalities and at the same time to approximate Klaipėda County to the Lithuanian administrational division and local government system. The local government reform was supposed to be a one of several changes planned for the country: there were also plans to reform courts, schools, etc. Having failed to obtain the approval of the County Seimas, M. Reizgis's directorship could not carry out its set goals and was forced to resign. After the failure of the planned reform, the local government system in the Klaipėda County remained unchanged.