LTStraipsnyje atskleidžiamas Lietuvos universiteto (nuo 1930 m. Vytauto Didžiojo universiteto), 1922 m. įkurto Humanitarinių mokslų fakulteto bendras studijų ir mokslinės veiklos vaizdas iki 1940 m. sovietinės okupacijos. Parodoma organizacinė struktūra, vardijami ir glaustai apibūdinami fakulteto padaliniuose dirbę mokslininkai, jų dėstyti kursai bei vykdyti mokslo tiriamieji darbai. Daugiausiai dėmesio skirta istorikams, paliečiant ir Teisės fakultete, o taip pat Teologijos-Filosofijos fakultete dėstytus istorijos kursus bei vykdytus seminarus. Straipsnio pabaigoje trumpai aptariami kiti humanitariniai mokslai: filologija, filosofija ir literatūros istorija. Pažymima, kad literatūros istorikai užsiėmė medžiagos kaupimu ir jos tvarkymu, o kalbos mokslininkai daugiausiai tyrė lietuvių kalbą. Ypač didelę reikšmę turėjo jų atliekamas praktinis lietuvių bendrinės kalbos ugdymo ir norminimo darbas. VDU filosofai pasižymėjo gana aukštu akademiškumu ir žengė pirmuosius žingsnius link originalių įžvalgų. Straipsnyje be publikuotų šaltinių ir kitų istorikų darbų panaudota Lietuvos centrinio valstybės archyvo, Lietuvos Mokslų akademijos bibliotekos, Lietuvos nacionalinės bibliotekos, Vilniaus universiteto bibliotekos rankraščių skyrių medžiagą.Reikšminiai žodžiai: Humanitarinių mokslų fakultetas; Istorijos studijos; Tarpukaris; Vytauto Didžiojo universitetas; Faculty of Arts; Faculty of Humanities; History studies; Interwar period; Vytautas Magnus University.
ENThe article reveals the view of studies and research activities in the Faculty of Humanities that was established in 1922 in Lithuanian University (since 1930 Vytautas Magnus University) till 1940 Soviet occupations. The organizational structure is shown, the researchers who worked in the faculty and their courses are described and named, researches were carried out. The main focus was on historians, touching on the history courses and seminars taught at the Faculty of Law, as well as at the Theology and Philosophy Faculty. At the end of the article, other humanities are briefly discussed: philology, philosophy and literature's history. It is noted that literature's historians were engaged in the accumulation and management of material, while language researchers mainly studied the Lithuanian language. Particular importance had their practical work on the development and standardization of the Lithuanian dialect language. Vytautas Magnus University's philosophers were highly academic and took the first steps towards original insights. In the article, in addition to published sources and other works of historians the material of the Library of Vilnius University, the Central State Archive of Lithuania, the Library of the Lithuanian Academy of Sciences and the National Library of Lithuania manuscript departments were used.