Tarp klerikalizmo ir liberalizmo : ideologinės alternatyvos universiteto koncepcijoje

LTStraipsnyje nagrinėjami Vytauto Didžiojo Universiteto ir valdžios santykiai tarpukario Lietuvoje. Pažymima, kad klerikalų veikėjai jau nuo 1914 m. pradėjo kelti katalikiškojo universiteto įkūrimo idėją. Apibūdindamas tuometinę politinę Lietuvos situaciją, autorius konstatuoja, kad tuometinėje Lietuvoje bažnyčia nebuvo atskirta nuo valstybės, o privalomojo tikybos mokymo įvedimas reiškė daugumos protegavimą, ignoruojant mažumų teises. Teigiama, kad tokia santvarka galėjo būti įvardinta tik kaip populistinė demokratija. Atskleidžiama, kad tuomet Vytauto Didžiojo Universiteto Teologijos-filosofijos fakultetas, remdamasis fakultetams suteikta autonomija, ėmėsi telkti visų mokslo šakų katalikiškos pasaulėžiūros mokslininkus, kurti universiteto statute jam nenumatytas katedras. Konstatuojama, kad tokio katalikų elgesio motyvas buvo siekimas išlaikyti savo įtaką visose gyvenimo srityse ir nepasitikėjimas kitos pasulėžiūros specialistais. Valdantieji siekė apriboti universiteto autonomiją. Atskleidžiama, kad stiprindami autoritarinį režimą tautininkų politikai siekė įvesti ir didesnę universiteto kontrolę: 1930 m. buvo paskelbtas naujas universiteto statutas, labai apribojantis jo autonomiją, vėliau teologijos - filosofijos fakultetas reformuotas į teologijos skyrių. Reziumuojama, kad autoritarizmo metais tautininkai prievarta diegė savąjį ideologinį ir vertybinį modelį ir jeigu Vytauto Didžiojo universitete buvo nors menkos sąlygos liberalioms pažiūroms tarpti, tai įtakingiausios to meto politinės srovės darė viską, kad jos būtų užgniaužtos.Reikšminiai žodžiai: Idealogija; Koncepcija; Religija; Universitetas; Vytauto Didžiojo universitetas, katalikiškas universitetas, klerikalizmas, liberalizmas, politinė ideologija; Catholic University; Clericalism; Conception; Ideology; Liberalism; Political ideology; Religion; University; Vytautas Magnus University.

ENThe article analysis the relations between Vytautas Magnus University and the authorities in the interwar Lithuania. It is noted that clerical figures from 1914 began to raise the idea of ​​the founding of a Catholic university. Describing the political situation in Lithuania at that time, author states that during that period the church in Lithuania was not separated from the country and the introduction of religious teaching meant constituting the majority while ignoring minority rights. It is stated that such a system could only be named as populist democracy. It is disclosed that at that time the Faculty of Theology and Philosophy of Vytautas Magnus University, based on the autonomy granted to the faculties, began to mobilise scholars of Catholic worldview in all branches of science, to create departments that were not in the University statute. It is stated that the motive for such Catholic behaviour was to maintain their influence in all spheres of life and lack of trust in other specialists with different outlook. The rulers sought to restrict university's autonomy. It is disclosed that, by strengthening the authoritarian regime, nationalistic politicians also sought to introduce greater control of the university: in 1930, a new university statute was published, severely restricting the autonomy, later the Faculty of Theology and Philosophy, was reformed into theology department. To sum up, it is said that during the period of authoritarianism the nationalists enforced their own ideology and value model and if Vytautas Magnus University had even modest conditions for liberal views, then the most influential political currents of that time did everything to suppress them.

• Teologija / Theology
• Vadyba / Management
• Istorija / History