Bausmė: bendrosios teorinės problemos

LTStraipsnyje nagrinėjamos kriminalinės bausmės bendrosios teorinės problemos. Šiame darbe iškeliamas tikslas suformuluoti Lietuvos sąlygomis priimtiniausią kriminalinės bausmės sampratą, apibūdinti bausmės paskirtį bei atsakyti į klausimą - ar valstybė turi teisę bausti nusikaltusį asmenį. Vertindamas bausmės tikslus, autorius teigia, kad bausmė nėra tik atpildas, taip pat ji nėra tik valstybės ar visuomenės bei jos narių apsaugos nuo nusikaltimų priemonė. Bausmė skiriama siekiant įgyvendinti ne vieną kurį nors tikslą, o kelis tarpusavyje susijusius tikslus: tiek atpildo, tiek apsaugos nuo nusikaltimų, tiek auklėjamosios priemonės. Nėra universalaus tikslo, tinkamo visoms tautoms ir visiems laikams. Todėl, autoriaus nuomone, negalima išskirti paties svarbiausio ar aukščiausio bei nesikeičiančio bausmės tikslo. Bendras bausmės tikslas neturi išsisemti vienu specialiu tikslu. Tik tikslų kombinacija visiškai apibūdina bausmės paskirtį. Remdamasis atlikta bausmės tikslų analize, autorius teigia, kad kriminalinės bausmės sąvokoje neturi būti apsiribota vieno iš tikslų akcentavimu, o nurodyti keli bausmės tikslai. [Iš leidinio]Reikšminiai žodžiai: Bausmė; Kriminalinė bausmė; Bausmės samprata; Penalty; Criminal penalty; Concept of criminal penalty.

ENThe article examines general theoretical problems of criminal penalty. This work purports to formulate the concept criminal penalty most acceptable under Lithuania’s conditions, to define the purpose of criminal penalty and answer the question whether the state has a right to punish a person who has committed a crime. In evaluating the goals of penalty, the author claims that penalty is not only retribution, also it is not solely state’s or society’s and its members means of protection against crime. Penalty is passed not in a pursuit to implement one isolated goal, but a number of inter-connected goals: to distribute retribution, defend against crimes, acts as an educational measure. There is no universal goal, applicable to all nations and all times. Therefore, in the opinion of the author, it is impossible to distinguish the most important or ultimate and immutable goal of a penalty. The general role of penalty should not be confined to one specific goal. Only a combination of goals can fully characterize the purpose of penalty. On the basis of performed analysis of penalty goals, the author claims that the concept of criminal penalty should not be confined to emphasizing one goal, rather, it should indicate several goals of a penalty.