Etninio charakterio įtaka šiuolaikinės visuomenės raidai integracijos į ES ir rinkos globalizacijos aspektu

LTStraipsnyje pateikiama faktinė medžiaga (pvz., emigracija ir kt.) leidžia daryti išvadą, kad globalizacija iš tikrųjų niekaip nėra susijusi su tradicinių nacionalinių etnosų – nacionalinių valstybių teritorinėse ribose išsaugojimu, jų puoselėjimu bei numatomu ,,suklestėjimu“. Taip yra dėl to, kad rinkos ir nacionalinių kultūrinių vertybių, etninių charakterių globalizacijos procese dalyvauja nelygiavertės partnerės – didžiosios Vakarų Europos tautos ir valstybės (Anglija, Prancūzija ir Vokietija), turinčios pasaulinio garso ir masto kultūras, plačiai vartojamas (tarptautines) kalbas, išvystytą ekonomiką ir jai palaikyti reikalingą infrastruktūrą, tuo tarpu mažosios tautos ir valstybės, tokios kaip Lietuva bei kitos iš totalitarinės Sovietų imperijos gniaužtų ištrūkusios šalys, kurios to, deja, neturi. Vadinasi, jau pati ši aplinkybė sąlygoja ir lemia, kad prie vadinamosios integracijos ir globalizacijos ,,starto linijos“ atsistoja nelygiaverčiai partneriai, todėl ir bet kokios kalbos apie būsimą šių tautų ,,suklestėjimą“ , jų nacionalinės kultūros bei identiteto išsaugojimą tėra tik tikrovę iškraipanti ideologija, su kuria minėtosios tautos ne kartą yra susidūrusios būdamos ,,tarybinių tautų šeimoje“. Kita vertus, nei Lietuva, nei kitos buvusios sovietinės respublikos neturi iš ko rinktis: atsisakymas būti ES ir NATO narėmis reikštų neišvengiamą grįžimą į Rusijos dominuojamą ekonominę, socialinę ir politinę erdvę. [Iš leidinio]Reikšminiai žodžiai: Integracija; Globalizacija; Emigracija; Susvetimėjimas; Integretion; Globalization; Emigration; Moral alienation.

ENThe article contains statistical material (for instance, emigration etc.) enabling to conclude that globalisation in fact it is in no way related to the preservation of traditional national ethnoses – within the territories of national states, their nurturance and possible “prosperity“. This is because the unequal partners take part in the globalisation process of the markets, national cultural values, and ethnical characteristics: the major nations and states of the West Europe (England, France and Germany), having the globally famous cultures, widely used (international) languages, developed economy and infrastructure necessary for its support, meanwhile small nations such as Lithuania and other countries liberated from the totalitarian Soviet empire, unfortunately do not have it. It means that this circumstance determines that unequal partners stand at the starting point of integration and globalisation, therefore any considerations about the future “prosperity” of these nations, about the preservation of their national culture and identity is only an ideology distorting the reality, being repeatedly faced by these nations already being in the “family of the Soviet nations”. On the other hand, Lithuania or other former Soviet republics have no choice: their refusal to be the EU or NATO members would mean their inevitable regress to the economic, social and political sphere dominated by Russia.