LTVaikų kasdienio gyvenimo rekonstrukcija yra sudėtinga užduotis, nes vaikai nepalieka daug pėdsakų istoriniuose šaltiniuose ar kituose materialiosios kultūros objektuose. Nepaisant to, vaikai visuomet buvo labai svarbia visuomenės dalimi, o jų reikšmė visuomenėje priklausė nuo kultūros, politinių ir ekonominių aplinkybių bei demografinės situacijos. Straipsnyje nagrinėjami archeologiniai radiniai, leidžiantys apibūdinti vaikų gyvenimą Klaipėdoje XV-XVIII a. Daugiausiai informacijos suteikia tokie radiniai kaip avalynė bei žaislai, taip pat antropologinė medžiaga, susijusi su vaikų laidojimais. Rasti vaikų batai buvo siūti iš karvės odos, kai kurie modeliai buvo dekoruoti. Radiniai, susiję su vaikų žaidimais rodo, jog vaikai žaisdami imituodavo suaugusiųjų gyvenimą. Remiantis antropologiniais tyrinėjimais išsiaiškinta, jog Šv. Jono bažnyčios kapinėse ir miesto kapinėse buvo 46 vaikų kapai: Šv. Jono bažnyčios kapinėse esantys kapai datuojami XVI a. pab.-XVII a. pr., o miesto kapai - XVII-XVIII a. Vaikai laidoti ne pagal krikščionišką tradiciją, ir jų kapuose nebuvo beveik jokių įkapių; didžiausias mirtingumas buvo tarp vienerių ir dvylikos metų amžiaus vaikų. Daroma prielaida, jog tiriamuoju laikotarpiu vaikų gyvenimas ir darbas laikytas gan menkaverčiu, neatsižvelgiant į socialinę aplinką, kurioje augo vaikai. Teigiama, jog padaryti galutines išvadas apie vaikų ir paauglių gyvenimą tiriamuoju laikotarpiu Klaipėdoje neįmanoma dėl per mažo kiekio archeologinės medžiagos, todėl būtina atlikti išsamesnius tyrimus.Reikšminiai žodžiai: Avalynė; Klaipėdos XV-XVIII a. istorija; Miestų istorija; Palaidojimai; Rūbai; Vaikai; Vaikystės istorija; Viduramžių ir naujųjų laikų archeologija; Žaislai; Žaislai ir žaidimai; Burials; Children; Cities history; Footwear; History of childhood; Klaipėda's XV-XVIII c. history; Medieval and Post-medieval archaeology; Toys; Toys and games; Wear.
ENReconstruction of children's everyday life is a difficult task, since children do not leave a lot of traces in historical sources or in other objects of material culture. Nevertheless, children have always been a very important part of society and their significance in society depended on cultural, political and economic circumstances and demographic situation. The article analyses archaeological findings that can describe the life of children in Klaipeda in the 15th-18th centuries. Most of the information is provided by such findings as footwear and toys, as well as anthropological material related to children's burials. Children's shoes were found that were sewn from cow leather and some models were decorated. Findings related to children's games show that while playing children imitated the adult life. Based on anthropological researches it became clear that there were 46 graves of children at St. John's church and in the city cemetery: the tombs of the St. John's church date back to the end of the 16th century till the beginning of the 17th century and the graves of the city from 17th to 18th century. Children were buried not according to the Christian traditions and their graves had almost no grave goods; the highest death rate was between children from one year old to twelve year old. It is assumed that in the research period, children's life and work were considered to be low-grade, regardless of the social environment in which they were raised. It is said that making definitive conclusions about the life of children and teenagers during the research period in Klaipeda is not possible due to the insufficient amount of archaeological material, therefore more detailed researches are necessary.