Lithuanian archaeology and folklore: towards cooperation
LTStraipsnyje svarstomos Lietuvos archeologijos ir tautosakos mokslų bendradarbiavimo galimybės. Siekiama atnaujinti archeologijos ir tautosakos dialogo mokslinę diskusiją bei pabrėžti šių mokslų saveiką. Archeologija ir tautosaka turi bendrą tikslą – tirti žmogaus praeitį, pasitelkiant fizinius objektus ir nemateralius žmogaus veiklos bruožus. Nėra abejonių, jog šios disciplinos yra glaudžiai susijusios, tačiau XX a. mokslo raida lėmė jų metodologinę perskyrą. Tik nauji požiūriai grąžino archeologus prie tautosakos, suvokiant pastarąją, kaip vertingą praeities tyrimų šaltinį. Straipsnyje apžvelgiama archeologijos ir tautosakos tyrimų situacija Lietuvoje, komentuojamas šių disciplinų tarpusavio ryšys. Pirmosios Lietuvos Respublikos laikotarpiu archeologija ir tautosaka buvo glaudžiais susijusios, tačiau sovietinės okupacijos laikotarpiu Lietuvoje nebuvo aktyvaus šių mokslų dialogo. Tik po 1990 metų Lietuvos Nepriklausomybės atkūrimo, atsivėrusių kontaktų su Vakarų pasauliu dėka, išryškėjo archeologijos ir tautosakos mokslų bendradarbiavimo galimybė. Straipsnyje svarstoma tautosakos duomenų panaudos archeologijos tyrimuose galimybė ir pateikiami konkretūs pavyzdžiai. Pabrėžiama, jog tik didžiausi skeptikai gali teigti, kad archeologijos ir tautosakos mokslų bendradarbavimo galimybė yra beprasmė. Archeologai jau pasitelkė tautosakos mokslinę patirtį atpažįstant tikslias detales, kaip tyrimo rezultatą. Lietuvos archeologijos ateities uždavinys – tautosakos suvokimo kompetencijų ugdymas ir tardisciplininiais tyrimais paremtas liaudies archeologijos vystymas.Reikšminiai žodžiai: Archeologija; Tautosaka; Lietuva, archeologija, folkloras, bendradarbiavimas; Lietuvių archeologija; Tarpdiciplininiai tyrimai; Tarpdiscpininiai tyrimai; Archaeology; Cross-disciplinary investigation; Folklore; Lithuania, archaeology, folklore, towards cooperation; Lithuanian archeology.
ENThe aim is to renew the scientific discussion of the archaeological and folklore dialogue and to emphasise the interaction of these sciences. Archaeology and folklore have a common goal - to investigate the past of human past, using physical objects and intangible features of human activity. There is no doubt that these disciplines are closely related, but in the 20th century the development of science has led to their methodological split. Only new approaches returned archaeologists to folklore, perceiving the later as a valuable source of research for the past. The article reviews the situation of archaeology and folklore research in Lithuania, commenting on the interrelation of these disciplines. During the first period of the Republic of Lithuania, archaeology and folklore were closely related, but during the Soviet occupation there was no active dialogue between these sciences in Lithuania. Only after the re-establishment of the independence of Lithuania in 1990, thanks to the open contacts with the Western world, the possibility of cooperation between archaeology and folklore sciences was revealed. The article discusses the possibility of using folklore data in archaeological studies and provides particular examples. It is emphasised that only the greatest sceptics can state that the possibility of cooperation between archaeology and folklore sciences is meaningless. Archaeologists have already used folk science to recognise the exact details as the result of the research. The task of the future of archaeology in Lithuania- is the development of the competence of the folklore understanding and the development of folk archaeology based on tardisciplinary research.
- Ar tikrai Raigardas prasmego? / Valentinas Baltrūnas (sudarytojas), Rasa Andriulytė-Žakienė, Bronislavas Karmaza, Linas Kvizikevičius, Tomas Ostrauskas, Rimantas Petrošius, Violeta Pukelytė, Miglė Stancikaitė, Alfredas Sirmidis, Vykintas Vaitkevičius. Vilnius : Vilniaus dailės akademijos leidykla, 2001. 131 p.
- Examining the layout tendencies of East Lithuanian barrows / Vykintas Vaitkevičius. Interarchaeologia. 2007, 2, p. 117-125.
