Kaip mokiniai suvokia kai kuriuos gyvūnų spalvų pavadinimus
- Gimtasis žodis. 2006, Nr. 11, p. 2-8
- Gimtasis žodis. 2006, Nr. 12, p. 2-7
LTStraipsnyje aptariami 2006 m. atlikto tyrimo, kuriuo aiškintasi, kaip kalbos paveldą suvokia jaunoji karta, rezultatai. Anketomis surinkti duomenys atskleidė, kaip mokiniai supranta keletą žodžių, nusakančių gyvūnų plauko ar plunksnų spalvą: rainas, obuolmušis, deglas, šėmas, šyvas ir moliūgas. Tai buvo parengiamasis darbas kuriant pažintinį internetinį žaidimą „Gyvūnų spalvos“. Apklausoje dalyvavo 15 mokyklų ir gimnazijų iš įvairių Lietuvos miestų ir miestelių. Surinkta daugiau kaip 700 anketų iš dviejų amžiaus grupių (12–14 ir 15–19 metų) mokinių. Nesuprantamų žodžių reikšmes mokiniai spėjo iš konteksto, logizavo (ypač šyvą, deglą), etimologizavo (ypač obuolmušį), žodžius mėgino sieti ne su plauko ar plunksnų spalva, o su kitomis iš konteksto įsivaizduojamomis gyvūno ypatybėmis. Išradingai naudotasi įvairiomis leksikos ir sintaksės priemonėmis, bet pasitaikė nemažai bendrinei kalbai neteiktinų skolinių ir nenorminių hibridų. Mokinių žodyną veikia aplinka: tarminėje aplinkoje ir ypač ne mieste gyvenantiems mokiniams gyvūnai pažįstami geriau, tad ir atsakymai tikslesni, raiškos priemonės įvairesnės, tačiau daugiau svetimybių. Bendroji išvada: kone pusė 15–19 metų mokinių yra susidarę tik apytikrį tirtų žodžių supratimą arba iš viso jų nesupranta. Tai užkerta kelią suvokti, perimti ir palaikyti kalbos paveldą: aktualizuoti tautosaką, suprasti meninę kalbą. Mokytojai turėtų labiau skatinti mokinius domėtis mažiau pažįstamais kalbos klodais. [Iš leidinio]Reikšminiai žodžiai: Gyvūnų spalvų pavadinimai; Žodynas; Žodžių daryba.
ENThe article discusses the results of the research, which was delivered in 2006 and attempted to ascertain the ways in which the young generation perceives the language heritage. The data collected by questionnaires revealed the way pupils perceive few words that describe the colour of animal hair or feathers: rainas (brindled), obuolmušis (dapple-grey), deglas (mottled), šėmas (pearl-grey), šyvas (grey), and moliūgas (drab). This was the preparatory work when developing the cognitive Internet game “Animal Colours”. 15 schools and gymnasiums from various Lithuanian cities and towns participated in the survey. More than 700 questionnaires were collected form pupils of two age-groups (12–14 and 15–19 y.o.). Pupils tried guessing the meaning of unknown words from the context, tried reasoning logically (especially šyvas and deglas), etymologizing (especially obuolmušis), and linking words with other characteristics of pictured animals rather than the colour of hair or feathers. Various lexis and syntax instruments were creatively used, but there were numerous loanwords that could not be used in standard language and substandard hybrids. Vocabulary of pupils is impacted on by environment: pupils residing outside cities and in dialectal environment know animals better, thus their answers are more precise, expressions are more varied, but still contain many loanwords. The general conclusion: almost half of 15–19 y.o. pupils had only an approximate understanding of studied words of did not understand them at all. This impedes on perception, hand-over, and maintenance of language heritage: stimulating relevance of folklore and understanding artistic language. Teachers should encourage pupils getting interested in undiscovered riches of language.
