Raštingumo samprata vidurinėje ir aukštojoje mokykloje

LTStraipsnio tikslas – paanalizuoti, kaip suprantamas raštingumas vidurinėje ir aukštojoje mokykloje, kodėl svarbu, kad studentas, būsimasis mokytojas, ir mokytojas, jau dirbantis mokykloje, ir aukštosios mokyklos, rengiančios filologus, dėstytojas vienodai suvoktų raštingumo problemas. Tyrimo metodai – eksperimentas, atliktas trijų respublikos vidurinių mokyklų 7, 9, 11 klasėse (dalyvavo 180 mokinių), VPU Lituanistikos fakulteto studentų rašto darbų analizė, pagrindinės mokyklos ir brandos egzaminų rašto darbų (analizių bei interpretacijų ir testų) analizė; mokymo programų ir standartų analizė. Tyrimo rezultatų analizė parodė, kad vidurinėje ir aukštojoje mokykloje vyrauja raštingumo siaurąja prasme samprata, akcentuojanti rašančiojo gebėjimą rašyti be rašybos ir skyrybos klaidų. Išskaidytas požiūris į kalbos mokslo skyrius, siekimas sureikšminti gramatikos taisykles, ne(si)mokymas mąstyti lemia raštingumo lygį. 11-12 klasių kalbos kursas, apimantis kalbos kultūros ir stilistikos dalykus, turėtų plėtoti raštingumą, sisteminti ir apibendrinti visą kalbos kursą, stiprinti formaliuosius rašybos ir skyrybos įgūdžius, t. y. ugdyti raštingą asmenybę. Raštingumą plačiąja prasme formuoja keturios kalbinės veiklos rūšys: kalbėjimas, klausymas, skaitymas, rašymas. Aukštoji mokykla, gavusi (pusiau) raštingą absolventą, raštingumo neskatina (nefilologinėse studijose), o būsimųjų filologų raštingumas, palyginus su abitūros lietuvių kalbos egzaminų (mokyklinių) duomenimis, prastėja.Reikšminiai žodžiai: Aukštoji mokykla; Mokinys; Raštingumas; Vidurinė mokykla; Height school; High school; Literacy; Secondary school; Student.

ENThe article aims to examine how literacy is understood in secondary and higher education schools, why it is important that a student that will be a teacher in the future, a teacher already employed and higher education institutions where philologists are studying, a lecturer would have a common understanding of literacy problems. Methods of analysis: an experiment with 7th, 9th, 11th grade students (180 people) from three different Lithuanian schools; analysis of Lithuanian University of Educational Sciences faculty of Lithuanian philology student's tests; analysis of 10th and 12th grade final examination (analyses, interpretations and tests); analysis of educational programmes and standards. The analysis of the results showed that in secondary and higher education schools literacy proper is dominant. It emphasizes present writer's ability to write without spelling and punctuation mistakes. Level of literacy is determined by subdivided viewpoint to categories of language sciences, giving the rules of grammar prominence, not learning to contemplate. During the 11th and 12th grade in secondary schools, language course, which covers language culture and stylistics, should structure and summarize entire language course, consolidate formal spelling and punctuation skills, develop literacy. That means – to raise a literal person. In the broader sense, literacy is being formed by four linguistic activities: speaking, listening, reading, writing. Semiliterate seniors are not motivated to improve literacy skills (in studies that are not philological) when they begin to study in a higher education school. Future philologist's literacy is degenerating in comparison with the data of the final Lithuanian language examination (at secondary schools).