Seksualinių nusikaltėlių psichosocialinių kriminalinės rizikos veiksnių lyginamoji analizė
LTSeksualiniai nusikaltimai sukelia ne tik visuomenės pasipiktinimą, bet ir ilgalaikes emocines, tarpasmeninių santykių ir psichinės sveikatos problemas šių nusikaltimų aukoms. Siekiant mažinti seksualinių nusikaltėlių pakartotinio nusikalstamumo riziką, reikia ją vertinti remiantis patikimais ir validžiais vertinimo instrumentais, o nuteistiems už seksualinius nusikaltimus asmenims taikyti į rizikos veiksnius (kriminogeninius poreikius) orientuotą terapiją. Mokslinėje literatūroje skiriami ir įvairiai grupuojami su nusikalstamu elgesiu susiję psichosocialiniai kriminalinės rizikos veiksniai (Ustinavičiūtė, Žukauskienė, Laurinavičius, 2009). Kriminologijoje vyrauja požiūris, kad seksualiniai nusikaltėliai savo rizikos veiksniais skiriasi nuo kitų smurtinių nusikaltėlių (Wanklyn ir kt., 2012; Harris ir kt. 2009). Manoma, kad ir patys seksualiniai nusikaltėliai nėra heterogeniška grupė, todėl šių teisės pažeidėjų subgrupių rizikos veiksniai turėtų būti analizuojami atskirai (Robertiello, Terry, 2007). Straipsnyje pristatomo tyrimo tikslas palyginti seksualinių nusikaltėlių grupių – žagintojų ir vaikų tvirkintojų – kriminalinės rizikos veiksnius. Šios žinios leistų pagrįsčiau vertinti minėtų teisės pažeidėjų kriminalinę riziką, taip pat adekvačiau taikyti į Lietuvos seksualinių nusikaltėlių kriminogeninius poreikius nukreiptas korekcines programas. Tyrime dalyvavo 119 nuteistųjų, atliekančių laisvės atėmimo bausmę.Tyrime naudoti kriminalinės rizikos vertinimo instrumentai SVR-20 (Boer ir kt., 1997), Static-99 (Hanson, Thornton, 2000) ir sociodemografinių duomenų klausimynas. Rezultatai atskleidė, kad žagintojai pagal kriminalinę charakteristiką universalesni, jie daro įvairius smurtinius nusikaltimus, sukelia sunkias fizines pasekmes nusikaltimų aukoms, renkasi įvairias aukas. Šie teisės pažeidėjai turi mažiau gyvenimo su partneriu patirties, jų vidutinis amžius yra mažesnis nei vaikų tvirkintojų. Vaikų tvirkintojams būdinga seksualinių nusikaltimų eskalacija, dažni seksualiniai nusikaltimai ir įvairios asmenybės psichosocialinio prisitaikymo problemos: seksualiniai nukrypimai, psichikos problemos, psichoaktyvių medžiagų vartojimo problemos, intymių santykių problemos ir kt. Siekiant įvertinti, kiek minėti rizikos veiksniai prognozuoja pakartotinį nusikalstamumą skirtingose seksualinių nusikaltėlių grupėse, ateityje reikėtų atlikti prospektyvius seksualinių nusikaltėlių recidyvizmo tyrimus. [Iš leidinio]Reikšminiai žodžiai: Rizikos veiksniai; Seksualiniai nusikaltėliai; Tvirkintojai; Žagintojai; Child molesters; Rapists; Risk factors; Sex offenders; Sex offenders:Risk factors.
ENSexual abuse of adults and children has profound long-term consequences, including serious emotional, mental health and interpersonal relationship problems for the victims. Assessment, treatment and management of sex offenders are important in order to reduce sexual violence. The treatment, parole and sentencing policy should be influenced by both theoretical consideration and the risk that sex offenders pose to society (Shechory, Ben-David, 2005). Sex offenders constitute a heterogeneous group of individuals who begin abusing for a myriad of reasons. One core distinction in the research is between rapists and child molesters (Robertiello, Terry, 2007). Research showed some level of criminal specialization and distinctive criminal risk factors between rapists and child molesters (Wanklyn et al, 2012). The main goal of the present study was to determine and compare criminal risk factors between two sex offender groups in Lithuania. The sample of the study (n = 119) was drawn from five correctional institutions. Child molesters (n = 39) and rapists (n = 80) voluntarily took part in the present study. Two risk assessment tools were used in order to determine risk factors: Sexual Violence Risk –20 (SVR-20; Boer et al., 1997) and Static-99 (Hanson, Thornton, 2000). SVR-20 is one of the widely used structured professional judgment risk assessment tools. The studies show good psychometric characteristics and predictive validity of this risk assessment instrument (Rettenberger, Boer, Eher, 2011). Study in Lithuania showed criterion validity of the SVR-20 and interface between total scores and static risk factors for sexual recidivism (Mitrauskas, Čėsnienė, 2011).A structured questionnaire of psychosocial data was used for the purposes of the present study. The results of the study showed some differences between the criminal risk factors of rapists and child molesters. Rapists have committed more past violent nonsexual offenses than child molesters. They tend to be more criminally versatile as well as choosing different kinds of victims and cause more physical harm. The results also revealed that rapists are younger that child molesters and have less experience living with a life partner. However, child molesters exhibited more psychosocial adjustment problems, i.e. sexual deviance, victimization in childhood, major mental illness, substance abuse problems and relationship problems. Results of the study showed that sexual offenders against children exhibit a high density of sex offenses and an escalation in the frequency and severity of sex offenses. In order to establish prognostic validity of the sex offenders’ risk factors related to criminal recidivism in Lithuanian sex offenders sample, prospective research should be performed. [From the publication]
