Numatomas socialinis dalyvavimas vėlyvojoje paauglystėje : yra viena ar kelios raidos trajektorijos?

LTNors numatomo socialinio dalyvavimo reiškinys paauglystėje pastaraisiais metais moksliniuose tyrimuose nagrinėjamas vis dažniau, tačiau tai, kaip kinta numatomas socialinis dalyvavimas laikui bėgant, t. y. šio reiškinio raidos trajektorijų analizė, yra dar gana naujas reiškinys mokslinėse studijose. Šiame tyrime, vadovaujantis į asmenį orientuotu požiūriu (angl. person oriented), buvo atlikta longitudinių duomenų analizė, kuria buvo siekiama atskleisti, ar visų paauglių numatomas dalyvavimas socialinėje veikloje vienodai kinta ketverių metų laikotarpiu, t. y. nuo devintos iki dvyliktos klasės. Taigi, pagrindinis šio tyrimo tikslas yra išsiaiškinti, ar paauglystėje yra skirtingos numatomo dalyvavimo socialinėje veikloje raidos trajektorijos ketverių metų laikotarpiu. Šiame darbe naudojami tęstinio tyrimo pirmojo–ketvirtojo matavimo, atlikto Klaipėdos regiono aštuoniose mokyklose, duomenys. Longitudinė analizė atlikta naudojant pirmojo, antrojo, trečiojo ir ketvirtojo matavimo (2008-2011m.) metu surinktus jauniausios kohortos tiriamųjų duomenis. Šie tiriamieji pirmojo matavimo metu buvo devintoje klasėje (N = 745, M = 15,40, SD = 0,54), o vėliau užpildė klausimynus būdami dešimtoje, vienuoliktoje ir dvyliktoje klasėse. Buvo naudojama Numatomo dalyvavimo socialinėje veikloje skalė, kuri skirta paauglių ketinimams įsitraukti į įvairias socialines veiklas ateityje įvertinti.Numatomo dalyvavimo socialinėje veikloje raidos trajektorijų analizė atskleidė, kad yra nemaža raidos trajektorijų variacija, t. y. galima skirti šešias skirtingas numatomo dalyvavimo socialinėje veikloje raidos trajektorijas, kurios tarpusavyje skiriasi savo pradiniais įverčiais, forma, išreikštumo lygiu bei pastovumu. Šios šešios trajektorijos buvo pavadintos „žema pastovia“ trajektorija, „mažėjančia“ trajektorija „vidutine“ trajektorija, „nepastovia“ trajektorija, „didėjančia“ trajektorija ir „aukšta pastovia“ trajektorija. Į asmenį orientuoto požiūrio pritaikymas ir klasterinės analizės atlikimas leido pamatyti, kad yra ne viena, o šešios skirtingos numatomo dalyvavimo socialinėje veikloje raidos trajektorijos vėlyvojoje paauglystėje. [Iš leidinio]Reikšminiai žodžiai: Numatomas dalyvavimas socialinėje veikloje; Paauglystė; Raidos trajektorijos; Developmental trajectories; Intended social participation; Late adolescence.

ENThe main purpose of this study was to ascertain if there existed different trajectories of intended social participation during the period of four years in adolescence using the person-oriented approach. The main task was to find out how many different and what kind of trajectories of intended social participation could be there. The cluster analysis was accomplished using a modified LICUR procedure from the statistical package SLEIPNER (Bergman et al., 2003). Student participants (N=745, M=15.4, SD=0.54 during Time 1) were drawn from eight high schools. The same participants were surveyed annually (4 times) using the Intended Social Participation scale. This study followed with four annual assessments during the spring months. The 1st assessment took place in 2008, and the 4th – in 2011. Questionnaires were administered by the researchers after obtaining the consent of school authorities and parents. Questionnaires were completed in class during regular class hours voluntary. The main criteria in finding an appropriate number of clusters to extract indicated that a six-cluster solution was acceptable. Below, the trajectories are described by number of participants and homogeneity coefficient: Trajectory 1: "low stable" (n=47, hc=0.61); Trajectory 2: "decreasing" (n=44, hc=0.91); Trajectory 3: "average" (n=117, hc=0.77); Trajectory 4: "unstable" (n=42, hc=0.95); Trajectory 5: "increasing" (n=130, hc=0.87); Trajectory 6: "high stable" (n=33, hc=0.83).The inspection of the trajectories profiles provided a meaningful and distinct classification for the six-cluster solution, because all patterns differed from each other in shape, magnitude, or both. This solution is defined by two constant developmental trajectories at different levels of participation ("low stable" and "high stable"), one trajectory following a decreasing linear function, one increasing, and two unstable trajectories reflecting a slight cubic trend ("unstable” and “average"). Six different trajectories of intended participation in social activities in the future are identified, which are differing among themselves in their initial estimates and/or in their form and/or in their level of expression and stability. Theoretically the existence of differing developmental trajectories reinforces the importance of person oriented approach as the complexity and multidimensionality of this phenomenon is stressed in the period of late adolescence. From the practical side we hold that the context could play a significant role in the development of intended participation in social activities. [From the publication]