LTStraipsnio objektas – psichiatro Juozo Blažio asmenybė ir jo vaidmuo tarpukario Lietuvos eugenikos raidai. J. Blažys buvo svarbiausios Lietuvoje psichiatrijos ligoninės vadovas bei tapo pirmuoju psichiatrijos katedros vadovu Kauno Universitete. J. Blažys buvo orientuotas į eugenikos vystymą bei modernizavimą; nuo 1926 m. jis aktyviai palaikė sterilizaciją. Antano Smetonos režimas rėmėsi Katalikų Bažnyčia, todėl taikomoji eugenika Lietuvoje vystėsi gana lėtai. Nepaisant to, J. Blažys padarė didžiulę įtaką Lietuvos eugenikos ir klinikinės psichiatrijos raidai. J. Blažio veikla buvo išskirtinė ne tik Lietuvoje, bet ir visose Baltijos valstybėse. Lietuvoje eugenikos idėjas veikė Vokietijos rasinės higienos politika ir neodarvinizmas, taip pat Lietuvą pasiekė ir eugenikos idėjos iš Rusijos: palankiai vertinta kova prieš „socialines ligas“ (alkoholizmą, tuberkuliozę, lytiniu keliu plintančias ligas). Lietuva taip pat gali būti įvardinama kaip katalikiškosios eugenikos kraštas; panašių nuostatų bioetikos klausimais laikytasi ir Lenkijoje. Pagrindinės diskusijos dėl eugenikos praktikos Lietuvoje sukosi aplink protiškai neįgalių asmenų sterilizaciją, tačiau taip pat pasitaikė nuomonių, jog sterilizuoti reikėtų ir asmenis, sergančius tuberkulioze, sifiliu bei alkoholikus. Sovietmečiu vykdyti psichiatrijos istorijos tyrimai Juozą Blažį laikė rasistinių ir nacionalistinių pažiūrų eugenikos rėmėju, arba priešingai, idealizavo jį kaip prevencija užsiėmusį modernų psichiatrą, kurio idėjos pralenkė laiką, todėl jis nesulaukė pripažinimo.Reikšminiai žodžiai: Abortas; Eugenika; Eugenika, valstybė, bažnyčia, J. Blažys, Lietuva, psichiatrija, abortai; Eugeninė sterilizacija; Juozas Blažys; Lietuvos psichiatrijos istorija; Abortion; Eugenic sterilization; Eugenic, state, church, J. Blažys, Lithuania, psichiatry, abortion; Eugenics; Juozas Blažys; The History of Lithuanian psychiatry.
ENThe subject of the article is the personality of psychiatrist Juozas Blažys and his role in the development of the eugenics of the interwar Lithuania. Blažys was the head of the most important psychiatric hospital in Lithuania and became the first head of the Department of Psychiatry at Kaunas University. He was oriented towards the development and modernization of eugenics; from 1926, he was an active supporter of sterilization. Antanas Smetona's regime relied on the Catholic Church, therefore the applied eugenics in Lithuania developed quite slowly. Nevertheless, Blažys has had a profound influence on the development of the Lithuanian eugenics and clinical psychiatry. His activity was exceptional not only in Lithuania, but also in all the Baltic States. Eugenics in Lithuania was inspired by the German racial hygiene policy and neo-Darwinism. Lithuania was also affected by Russia's ideas regarding eugenics: the fight against "social diseases" (alcoholism, tuberculosis, sexually transmitted diseases) was seen as positive phenomenon. Lithuania can also be named as the land of Catholic Eugenics; similar provisions in the field of bioethics were also observed in Poland. The main discussions about the practice of eugenics in Lithuania were mostly related to sterilization of mentally handicapped people, but there were also opinions that people with tuberculosis, syphilis and alcoholics should also be sterilized. The investigations regarding psychiatric history carried out in Soviet times either considered Juozas Blažys to be a supporter of racist and nationalistic eugenics, or idealized him as a modern psychiatrist who concerned himself with prevention and whose ideas were ahead of his time, and therefore he did not receive the recognition he deserved.