Vizualizacijos taikymo gamtamoksliniame ugdyme psichoedukaciniai veiksniai : disertacija

LTObjektyvizuoti gamtamoksliniai reiškiniai ir jų elementai, atskleidžiami mokiniams homogenizuotu vizualiu pavidalu, skatina subjekto sąmonės vystymąsi mokymosi kontekste. Tai akcentuojant, vizualizacijos vartojimas biologijos, chemijos, fizikos, geografijos ir matematikos pamokose tampa aktualus ne vien tik filosofiškai, kultūriškai, bet ir psichologiškai. Suvokėjui perduodama ypač supaprastinta įvairių dimensionalumų, formų, spalvų, dydžių ir kt. charakteristikų informacija, kuri aktyvina besimokančiųjų suvokimą, geresnį ir lengvesnį sudėtingų objektų supratimą, vaizduotę, kuri talkina mintyse įsivaizduojant ir atgaminant kitais būdais neregimus objektus ir jų sąveikas (Rule, 2005), dėmesį, padedantį giliau susikoncentruoti sekant informaciją ir ją įsimenant ir atmintį, kuri būtina, norint mokymosi metu įgytas žinias epistemiškai panaudoti praktikoje. Įvardytus psichinius procesus galima vadinti kognityviniais, kurių veikdinimas sąlygoja visapusiškesnių mentalinių modelių konstravimą (Tasker, Dalton, 2008) atmintyje, siejantį verbalinę ir vizualinę schematinę kodų visumą, sąlygojančią efektyvesnį edukacinės paskirties informacijos įsisavinimą ir teisingų gamtamokslinių modelių susiformavimą (Gilbert, 2008). Moksliškai įrodyta ir tai, jog, taikant vizualizaciją biologijos, chemijos, fizikos, geografijos ir matematikos disciplinose, mokiniai labiau domisi mokomuoju turiniu ir gamtos reiškiniais.Reikšminiai žodžiai: Vizualizacija; Psichoedukaciniai veiksniai; Gamtamokslinis ugdymas; Visualization; Psycho-educational factors; Science education.

ENObjectivised phenomenon in science education and their elements, revealed for students in the homogenised visual form, stimulate development of the Subject consciousness within the context of learning. By stressing this, the use of visualisation during lessons of Biology, Physics, Geography and Mathematics becomes relevant not only philosophically – culturally, but psychologically as well. The perceiver is given especially simplified information of various dimensions, forms, colours, sizes and other characteristics, which activates the perception of learners, better and easier understanding of complex objects, imagination, which contributes in imagining and restoring objects and their interactions, invisible by other means (Rule, 2005), attention, helping to concentrate deeper to follow and to remember the information, as well as memory (Cook, 2006; Card, 1999, Folorunso, Ogunseye, 2008), which is obligatory for epistemic application of the gained knowledge in practice. The named psychological processes can be identified as cognitive, application of which affects the construction of more versatile mental models (Tasker, Dalton, 2008) in the memory, combining the verbal and visual schematic totality of codes, influencing the more effective assimilation of information of educational purpose as well as the formation of correct models in science education (Gilbert, 2008). It has been scientifically confirmed that application of visualisation during lessons of Biology, Chemistry, Physics, Geography and Mathematics leads to the higher interest of students in educational content (Wu, Shah, 2004; Cook, 2006, Oller, 2006; Hai-Ning Liang, Kamran Sedig, 2010) and phenomenon of nature.