LTAnkstyvoji pagalba vaikui ir šeimai vis dažniau realizuojama socialiniais modeliais ir siejama su partneryste, bendradarbiavimu. Nors jo svarba praktikoje pripažįstama, tačiau atliktų tyrimų duomenys skatina abejoti praktikos sėkmingumu. Kyla kokybinio tyrimo, orientuoto ne į formalių bendradarbiavimo aspektų vertinimą, bet į bendradarbiavimo sampratos, tikslų, sąveikų ir konteksto aprašymo bei paaiškinimo siekius. Tyrimu siekiama atsakyti į probleminius klausimus: Kokie specialistų, teikiančių ankstyvąją pagalbą vaikui ir šeimai, profesinio pasirengimo ypatumai? Kokiomis teorinėmis nuostatomis grindžiama pagalba? Kokios vyrauja specialistų ir tėvų bendradarbiavimui suteikiamos reikšmės ir kaip jos konstruojamos tarpusavio sąveikose? Kokie veiksniai ir kokią įtaką turi bendradarbiavimo kultūrai komandose? Kokios interpretacinio tyrimo galimybės, konstruojant žinias apie bendradarbiavimo kultūrą? Disertaciniame tyrime laikomasi etnografinės dviejų atvejų tyrimo strategijos. Atlikus induktyvią, kokybinę empirinių duomenų analizę, išryškėjo į šeimą orientuotos praktikos bei situacinio mokymosi nuostatomis grindžiamo specialistų ir tėvų mokymosi svarba. Tyrime analizuojami įvairūs organizacijos ir bendradarbiavimo kultūrą aiškinantys teoriniai požiūriai, atliekama teorinių į šeimą orientuotos praktikos, specialistų bendradarbiavimo su tėvais ir tarpusavyje prielaidų analizė bei pristatomas šalyje veikiančios ankstyvosios pagalbos vaikui ir šeimai sistemos teisinis reglamentavimas. Remiantis empirinių duomenų interpretacijomis, grįstomis tyrimo dalyvių, tyrėjo ir teoriniais požiūriais, atskleidžiama bendradarbiavimo reikšmių sistema, formuluojamos į šeimą orientuotos ankstyvosios pagalbos ir bendradarbiavimo kultūros interprofesinėse komandose plėtojimo prielaidos.Reikšminiai žodžiai: Bendradadarbiavimo kultūra; Ankstyvoji pagalba vaikui ir šeimai; Interprofesinės komandos; Collaborative culture; Early support for a child and family; Interprofessional teams.
ENEarly support for children and their families is more frequently realised in framework of social models, which are related with collaboration. The importance of collaboration is accepted, but data of previous research allows to doubt about success of this practice. There is identified need of qualitative research, which would be oriented not just to the formal evaluation of collaboration, but to the description and explanation of collaboration conception, aims, interactions and context. The research problem questions are: What are the content peculiarities of professional’s awareness to provide early support? What theoretical approaches are used as basis for early support? What meanings given to collaboration of professionals and professionals - parents do exist and how they are constructed? What are the factors of collaborative culture in teams? What are the possibilities of interpretative research, while constructing the knowledge about culture of collaboration in teams? The ethnographic two cases‘ study strategy is used in this research. Through inductive and qualitative analysis of empirical data, it was highlighted the importance of family-centred practice and professional’s and parent’s situated learning. There were analysed different theoretical approaches of organisational and collaborative culture, theoretical presumptions of family-centred practice, collaboration of professionals and families, interprofessional collaboration. There was presented national legitimation of provision of early support services for children and families. According to the interpretations, which was based on research participants’, researcher’s and theoretical approaches, there was disclosed the system of collaboration meanings and identified presumptions of family-centred practice and collaborative culture in interprofessional teams development.