Nacionalinės pinigų sistemos sukūrimas 1922 metais prilygintinas pagrindiniam įstatymui

LTStraipsnyje aptariamas Lietuvos nacionalinės pinigų sistemos sukūrimas 1922 m. Pinigų klausimas pirmą kartą pradėtas svarstyti 1919 m. pradžioje. 1919 m. rudenį įvykusi Vyriausybės krizė nutraukė pradėtus pinigų spausdinimo darbus. 1920 m. buvo kilęs sumanymas savų pinigų išleidimo reikalą spręsti tarpvalstybiniu susitarimu. 1921 m. gruodį pagaliau vėl imamasi pinigų įvedimo parengiamųjų darbų. Gruodžio 6 d. Finansų prekybos ir pramonės ministerija suorganizavo finansininkų ir bankininkų pasitarimą, kiek vėliau imti rengti Lietuvos banko įstatymo ir Statuto projektai. Iki 1922 m. pabaigos pagerėjo Lietuvos politinė ir ekonominė padėtis. Visa tai stiprino valstybės finansus, padėjo subalansuoti (1922 m.) biudžetą ir užsienio prekybą. Svarbus savų pinigų padengimo elementas buvo iš Sovietų Rusijos gautas auksas, jo fondas pasipildė JAV lietuvių surinktais tauriųjų metalų pinigais ir dirbiniais. 1922 m. pinigų įvedimas pradėtas nuo reikalingų dokumentų (Lietuvos banko ir Piniginio vieneto įstatymų) projektų rengimo. Svarbiausias įstatymas buvo Lietuvos banko įstatymas, kurį galima vadinti lito konstitucija. Juo buvo teisiškai sureguliuoti ne tik šio banko organizacijos, valdymo, veiklos, bet ir banknotų emisijos pagrindai. Piniginio vieneto įstatymas įteisino lito išleidimą ir jo aukso turinį. 1922 m. rugsėjo 2 d. pradėtas Lietuvos banko akcijų pasirašymas, spalio 2 d. bankas oficialiai pradėjo savo veiklą, auksinai buvo keičiami į litus. Visuomenėje litas sutiktas su dideliu nepasitikėjimu. Nepaisant to, 1922 m. pinigų reforma pagrįstai laikoma pavykusia ir labai svarbia visoms šalies ūkinio gyvenimo sritims.Reikšminiai žodžiai: 1922 m. pinigų reforma; Finansų rinka; Lietuvos bankas; Lietuvos valiuta; Litas; Lito įvedimas; Financial market; Introduction of Litas; Litas; Lithuania; Lithuanian bank; Lithuanian currency; The reform of money in 1922.