Ar fiziniam asmeniui, vykdžiusiam represijas sovietinės okupacijos metais, gali būti taikoma civilinė atsakomybė už padarytą turtinę ir neturtinę žalą?

LTDėl sovietinės okupacijos metais vykdytų represijų, kuriomis grubiai pažeistos žmogaus teisės, Lietuvos gyventojams buvo padaryta didelė turtinė ir neturtinė žala. Lietuvos gyventojų patirtą žalą lėmė tiek SSRS, kaip represinių struktūrų organizatorės, tiek fizinių asmenų, vykdžiusių SSRS represinę politiką, veiksmai. Principas restitutio in integrum reikalauja, kad ši žala būtų visiškai atlyginta. Atsižvelgiant į tai, darbe keliamas tikslas – nustatyti, ar fiziniam asmeniui, vykdžiusiam represijas sovietinės okupacijos metais, gali būti taikoma civilinė atsakomybė už padarytą turtinę ir neturtinę žalą. Darbe analizuojama atsakomybės už įvykdytus žmogaus teisių pažeidimus taikymo galimybė tiek valstybei, atsakingai už represinio aparato organizavimą, tiek fiziniam asmeniui, tiesiogiai vykdžiusiam žmogaus teisių pažeidimus, siekiant nustatyti, kuris iš įvardytų subjektų turi pareigą atlyginti padarytą žalą. Teisinės doktrinos, valstybių praktikos ir tarptautinių dokumentų analizė parodė, kad valstybė, neužtikrinusi jos jurisdikcijai priklausančiose teritorijose efektyvios žmogaus teisių apsaugos, turi pareigą atlyginti padarytą žalą. Deja, valstybės, kaip ypatingo subjekto, statusas apsunkina galimybę efektyviai įgyvendinti žalos atlyginimo reikalavimo teisę atsakingos valstybės atžvilgiu. Analogišką pareigą atlyginti žmogaus teisių pažeidimais padarytą žalą turi ir fizinis asmuo.Ši fizinio asmens pareiga įtvirtinta tarptautiniuose dokumentuose ir atskirų šalių teismų praktikoje, taip pat apibrėžiama ir teisinėje doktrinoje. Esant tiek valstybės, atsakingos už represinio aparato organizavimą, tiek fizinio asmens, vykdžiusio žmogaus teisių pažeidimus, atsakomybei, pagrindinė gairė nustatant šių subjektų atsakomybės santykį turėtų būti efektyvus principo restitutio in integrum įgyvendinimas. Atsižvelgiant į tai, būtina sudaryti sąlygas, kad asmuo iš atsakingų už žmogaus teisių pažeidimus fizinių asmenų galėtų pareikalauti turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo nepriklausomai nuo to, ar atsakinga valstybė prisiėmė pareigą atlyginti padarytą turtinę ir neturtinę žalą. Civilinė atsakomybė, šiems asmenims galėtų būti taikoma remiantis įprastinėmis normomis, atsižvelgiant į specifinį įvykdytų pažeidimų pobūdį. Siekiant efektyviai apginti pažeistas nukentėjusiųjų teises, papildomai siūlytina papildyti LR civilinį kodeksą specialiomis normomis reguliuojančiomis LR CK taikymą ir ieškinio senaties klausimus atlyginat turtinę ir neturtinę žalą, padarytą žmogaus teisių pažeidimais sovietinės okupacijos metais. [Iš leidinio]Reikšminiai žodžiai: Civilinė atsakomybė; Neturtinės žalos atlyginimas; Sovietinė okupacija; Sovietų okupacija; Turtinė ir neturtinė žala; Turtinės ir neturtinės žalos atlyginimas; Žmogaus teisių pažeidimai; And non-pecuniary damages; Civil liability; Compensation of pecuniary and non-pecuniary damages; Human rights violations; Pecuniary and non-pecuniary damages; Soviet occupation; Tort liability.

ENTwentieth century in Lithuanian history was marked with soviet occupation lasting for almost fifty years. During soviet occupation mass atrocities were committed against innocent people such as persecution on political, national, religious grounds, murder, extermination, forcible transportation, deprivation of physical liberty and other acts causing great suffering, serious injury to mental and physical health. Repressive structures were organized by occupying force, the USSR, and acts committed by natural persons working for occupying forces. Because of these atrocities many people experienced harm causing pecuniary and non-pecuniary damages. As these damages must be compensated, the main issue of this thesis is whether tort liability shall be applied to natural person for committing atrocities during soviet occupation to remunerate pecuniary and non-pecuniary damages? The restoration of independence in Lithuania provided ability to evaluate atrocities committed against innocent Lithuanian people. On the strength of principles formed in Nuremberg process, Charter of the United Nations and Universal Declaration of Human Rights, acts committed in Lithuania during soviet occupation shall be recognized as gross human rights violations. Regaining independence after the condition of mass human rights violations, Lithuania entered into status of transitional justice state as the respect for human rights, justice and democratic values were declared.Therefore Lithuania has obligation to restore human rights of those people who suffered from gross human rights violations. The important part of this obligation is compensation for pecuniary and nonpecuniary damages suffered. Unfortunately Lithuanian law for compensating victims of gross human rights violations during soviet occupation does not provide adequate compensation. Under these circumstances legal liability of state and tort liability of natural person responsible for human right violations should be considered. According to legal scholars, the principle of state responsibility is entrenched in international public law and especially recognized in case concerning the factory at Chorzów. Recognition of human rights as norms of international public law means that state is responsible for human rights violations. Consequently reparations for these violations must be provided as this practice is supported by precedents of Germany and other countries. Therefore the question of subjects having right to claim this compensation must be considered. It is important to stress that there is no strong agreement in jurisprudence about the right of individual claim against the state responsible for gross human rights violations. Considering that the right of individual claim against the state in case of human rights violations is recognized, usually individual persons experience many obstacles in enforcing such right. [...]. [From the publication]