Ar nėra pažeidžiamos sąžiningo įgijėjo teisės, kai CK 4.96 straipsnyje numatytais atvejais iš jo galima išreikalauti turtą, buvusį negaliojančio sandorio dalyku?

LTDaugelyje civilinės teisės valstybių įtvirtintos sąžiningo įgijėjo teisių apsaugos garantijos. Nors Lietuvoje šia problema teoriškai beveik nėra diskutuojama, užsienio teisėje sąžiningo įgijėjo teisių apsaugos klausimas yra nuolatinis teisės teoretikų debatų objektas. Nuolatinį šio klausimo aktualumą lemia dviejų visuomenei būtinų garantijų reikalingumas. Visų pirma, asmuo yra suinteresuotas nuosavybės teisės neliečiamumo principu. Antra, visuomenės gerovei pasiekti būtina patikima ir efektyvi ekonominė padėtis, kurią stabdo griežtas nuosavybės teisės neliečiamumo principo taikymas. Dėl šios priežasties kyla dviejų vertybių konfliktas, kurį kiekviena teisinė sistema sprendžia individualiai, suteikdama vienai ar kitai vertybei daugiau apsaugos. Lietuvos Respublikos Civilinio kodekso 4.96 straipsnyje numatyta ribota sąžiningo įgijėjo teisių apsauga, nes nustatyti atvejai, kuomet daiktas visais atvejais gali būti išreikalautas. Šiuo tyrimu siekta išsiaiškinti, ar Lietuvos Respublikos Civilinio kodekso 4.96 straipsnyje įtvirtintas teisinis reglamentavimas, nepažeidžia sąžiningo įgijėjo teisių, kai straipsnyje numatytais atvejais iš jo galima išreikalauti daiktą. Lietuvos teisės teorijoje nėra diskutuota, kokios galėjo būti sąžiningo įgijėjo teisių apsaugos prielaidos, todėl šiuo atveju teko pasikliauti užsienio teisės teorijoje išsakytais argumentais.Svarbiausias sąžiningo įgijėjo teisių apsaugos motyvas – skatinti prekybinius santykius ir garantuoti rinkos efektyvumą bei patikimumą. Dėl šios priežasties daugelio civilinės teisės valstybių, tame tarpe ir Lietuvos, civiliniuose kodeksuose įtvirtintos nuostatos, ginančios sąžiningus įgijėjus. Tyrimas atskleidė, kad kai savininkui suteikta teisė išreikalauti daiktą visais atvejais sąžiningų trečiųjų asmenų teisės įgyti kilnojamąjį daiktą apribojamos, nes teisėtai įgyti daiktą galima, tik kai savininkas jį perleidžia savo valia. Apibendrinant atliktą tyrimą, būtų galima pasakyti, kad sąžiningo įgijėjo teisės pažeidžiamos, kai iš jo išreikalaujamas kilnojamasis ne savininko valia prarastas daiktas. Šį pažeidimą sustiprina tai, kad sąžiningas įgijėjas negali gauti kompensacijos iš savininko, be to, kai daikto nėra natūra gali būti pats priverstas padengti savininko nuostolius. Nekilnojamojo daikto atveju Lietuvos teismų praktikoje nėra vienodas pagrindas, kuriuo remiantis yra išreikalaujamas daiktas, nors CK 4.96 straipsnyje aiškiai nurodyta, kad daiktas iš sąžiningo įgijėjo gali būti išreikalautas tik dėl nusikaltimo. Kiti darbe paliesti klausimai gali išlikti diskusiniais, tačiau tam tikrais aspektais galimas sąžiningo įgijėjo teisių pažeidimas. [Iš leidinio]Reikšminiai žodžiai: Civilinis kodeksas; Daikto išreikalavimas; Sąžiningas įgijėjas; Rinkos efektyvumas ir patikimumas; Acquirer in good faith; Effective and reliable market; Civil code; Vindication of the thing.

ENLegal guarantees for the protection of the rights of an acquirer in good faith are an important issue in the most of the civil law countries. It is also a permanent object of debates among the theorists of law in foreign countries. In Lithuania, however, the issue is almost never discussed. The persistent relevance of the problem is determined by the two guarantees, essential for every society. Firstly, each person is concerned about the security and protection of ownership right. Secondly, the social welfare requires a reliable and effective economic conditions and the direct application of the principle of the protection of ownership right makes those conditions backward. This is the reason for the conflict of two values and each legal system deals with it individually, favoring one of the two and protecting one better than the other. The article 4.96 of the Civil Code of the Republic of Lithuania guarantees only limited protection of the rights of an acquirer in good faith as it points out the circumstances when a thing can be vindicated in all cases. This research aims at finding out whether the legal regulation of the article 4.96 of the Civil Code of the Republic of Lithuania does not violate the rights of an acquirer in good faith in the indicated cases of vindication of a thing. For the proper discussion of the issue one has to define the different aspects of the problem and formulate the tasks.One of the tasks of the research of the problem issue is to analyze the arguments which force the legislative body of the state to support the guarantees of the rights of an acquirer in good faith. As the theory of law in Lithuania has never discussed the possible assumptions of the protection of the rights of an acquirer in good faith, the research had to rely on the arguments discussed in the theory of law of the foreign countries. The most important reason for protecting the rights of an acquirer in good faith is promotion of commercial relationship and assurance of effective functioning and reliability of the market. This can only be achieved by sustaining the free circulation of goods and by protecting the third party, the person who has acquired a thing in good faith from the threat of vindication of it. For this reason the civil codes of most of the civil code countries, including Lithuania, sustain the regulations, protecting acquirers in good faith. The fact though that the rights of an acquirer in good faith are being protected does not mean they are not subject to violations. The research, therefore takes a task to estimate whether the right of an owner to vindicate a thing in all cases does not violate the rights of an acquirer in good faith. The analysis has shown that in this particular case the rights of the third party in good faith to acquire movable thing are restricted as the only legitimate way to acquire a thing is when the owner transfers this property voluntarily. [...]. [From the publication]