Korupcijos privačiame sektoriuje kriminalizavimo, kvalifikavimo ir įrodinėjimo problemos : kai kurių praktinių pavyzdžių analizė

LTStraipsnyje analizuojamos korupcijos privačiame sektoriuje kvalifikavimo ir įrodinėjimo problemos. Remiantis konkrečiais pavyzdžiais žiniasklaidos, farmacijos ir statybų srityse, siekiama atsakyti į klausimą, ar korupciniai veiksmai privačiame sektoriuje patenka į Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso kriminalizavimo sferą. Atitinkama teorinė-praktinė analizė padeda identifikuoti, kokie praktiniai korupcinių nusikalstamų veikų darymo būdai ir kurios įstatymų nuostatos ar jų nebuvimas kliudo (ar, atvirkščiai, leidžia) realizuoti baudžiamąją atsakomybę už korupciją privačiame sektoriuje. Praktinių pavyzdžių tyrimo metu atskleidžiama, kad korupcija privačiame sektoriuje turi nusikalstamų veikų valstybės tarnybai ir viešiesiems interesams ir nusikalstamų veikų nuosavybei, turtinėms teisėms ir turtiniams interesams bruožų. Taip pat nustatoma, kad korupcijos privačiame sektoriuje atribojimas nuo drausminio nusižengimo ar administracinio pažeidimo priklauso nuo tam tikrų vertinamųjų kriterijų. Atitinkamas korupcijos privačiame sektoriuje daugiaprasmiškumas sąlygoja ir kvalifikavimo problemas, kaip antai „didelės žalos“ požymio nustatymo keblumus, kai tokia žala negali būti tiksliai įvertinta ar numatyta. [Iš leidinio]Reikšminiai žodžiai: Baudžiamoji atsakomybė; Farmacija; Korupcija; Korupcija privačiame sektoriuje; Kyšininkavimas; Piktnaudžiavimas; Privatus sektorius; Statybos; Žiniasklaida; Abuse of office; Bribery; Construction; Corruption; Corruption in private sector; Criminal liability; Mass-media; Pharmacy; Private sector.

ENIn this article the problems of criminalization, qualification and proving of corruption in the private sector are analyzed. According to practical cases (corruption in mass-media, construction sector and pharmacy), it is studied whether Penal code of the Republic of Lithuania covers corrupt practices in the private sector. Such theoretical-practical analysis lets us identify what and how penal laws, as well as modus operandi of corruption and interpretation of penal laws hinder (or vice versa do not hinder) to implement criminal responsibility for corruption in the private sector. The main problems concerning Lithuanian penal laws are related with the concepts of “public services“ and “big harm”. These attributes are necessary in order to incriminate corpus delicti of bribery and other corruption crimes (especially abuse of position which is the most general corruption- related crime). However, there is no explicit interpretation what are to be regarded as public services. What concerns “big harm”, it is complicated to imply this feature to corruption-related crimes mostly because the harm might occur after relatively long period of time and sometimes it might not be clearly seen at all. The most problematic aspect that “big harm” (which might be hardly estimated) is a necessary feature in order to incriminate abuse of position and to separate crimes from disciplinary offences. It is also important to notice that corruption-related crimes might be complex, sophisticated and covert, conveying both private and public sectors and not necessarily against public interests – for instance, one analyzed corruption case in mass media might be considered as extortion. [From the publication]