Lengvatinis 5 procentų pelno mokesčio tarifas – taikyti ar netaikyti?

LTStraipsnyje dėmesys skiriamas pagal Pelno mokesčio įstatymo (toliau - PMĮ) 5 str. 2 d. vienetams numatyto lengvatinio 5 procentų pelno mokesčio tarifo taikymui, analizuojant trečiąją šio tarifo taikymo sąlygą. Nagrinėjamos PMĮ 5 str. 3 d. 1 - 4 p. taikymo praktinės situacijos, jų problemos, ar tikrai pagal šias normas tinkamai reglamentuojamas lengvatinio tarifo taikymas, siekiant palengvinti mokestinę naštą mažesnio kapitalo įmonėms. Straipsnyje pastebima, kad PMĮ 5 str. 3 d. 1 p. apribojimas lengvatiniam tarifui taikyti aktualus tik tokiu atveju, kai individualios įmonės savininko šeimos nariai turi kitą/kitas individualias įmones; PMĮ 5 str. 3 d. 3 p. apribojimas lengvatiniam tarifui taikyti suponuoja, jog pelno mokesčio tarifo taikymas nesiejamas su akcininkų šeimos narių valdomų akcijų kiekio apribojimu. Straipsnyje keliamas diskutuotinas klausimas, ar turėtų PMĮ 18 str. 3 d. būti vienas iš reikalavimų taikyti lengvatą, kad mokestinio laikotarpio pajamos neviršytų ne 500 tūkstančių litų, o vieno milijono litų - t. y. suderinti šią normą su analizuojamu lengvatiniu 5 procentų pelno mokesčio tarifo taikymu. Galiausiai, vadovaujantis Lietuvos vyriausiojo administracinio jurisprudencija, autorius suponuoja, kad mokesčių administratorius gali pritaikyti turinio viršenybės prieš formą principą, jeigu įmonės bus pertvarkomos, reorganizuojamos, įmonių akcijų perleidimo sandoriai ar kiti veiksmai bus vykdomi, tik siekiant pasinaudoti lengvatiniu pelno mokesčio tarifu.Reikšminiai žodžiai: Mokesčių administravimo įstatymas; Mokesčio lengvata; Pelno mokesčio įstatymas; Pelno mokestis; Lengvatinis 5 procentų pelno mokesčio tarifas; Tax administration act; Tax advantage; Law on income tax; Income tax; Reduced 5 percent rate of income tax.

ENThe article focuses on application of the reduced 5% income tax rate provided for entities in accordance with Part 2 of Article 5 of the Law on Income Tax (hereinafter - LIT) by analysing the third condition of application of this rate. The practical situations of application put forth in items 1-4 of Part 3 of Article 5 of the LIT are examined, as are their problems and whether the application of the preferential rate is indeed regulated properly, in an effort to ease the tax burden on companies with less capital. It is observed in the article that the restriction on application of the preferential rate set forth in item 1 of Part 3 of Article 5 of the LIT is only relevant if family members of the owner of an individual enterprise are the owners of one or more other individual enterprises; the restriction on application of the preferential rate set forth in item 3 of Part 3 of Article 5 of the LIT implies that application of the income tax rate is not related to restriction of the number of shares controlled by the family members of the shareholders. The article raises the controversial question of whether Part 3 of Article 18 of the LIT should be one of the requirements for applying the preferential rate that income for the tax period does not exceed LTL 1 million rather than LTL 500 thousand, i.e. to reconcile this norm with the application of the preferential 5% income tax rate being analysed. Finally, in keeping with the jurisprudence of the Supreme Administrative Court of Lithuania, the author postulates that the tax administrator can use the principle of substance over form if companies are restructured or reorganized, or if company stock transfer transactions or other actions are carried out, for the sole purpose of taking advantage of preferential tax rates.