Pilietines visuomenes užuomazgos 1791 m. gegužės 3 d. Konstitucijoje

LTLenkijos ir Lietuvos valstybės konstitucija, dėl mėnesio ir dienos datos gavusi Gegužės 3 dienos pavadinimą, buvo priimta antra pasaulyje ir pirma Europoje. Žvelgiant į Jungtinių Amerikos Valstijų ir Prancūzijos Respublikos konstitucijas – jos buvo tarsi modernios valstybės simboliai, kurie naikino feodalinės visuomenės reliktus ir padėjo pamatus pilietinės visuomenės formavimuisi. Tuo tarpu Gegužės 3-osios konstitucija, kai kurių Vakar istorikų teigimu, išliko viduramžiška. Skirtumai ypač išryškėja lyginant konstitucijų įvadines dalis, kuriose apibrėžta pilietybė, tauta bei žmogaus vieta valstybėje ir visuomenėje. Prancūzijoje šią dalį atitiko Žmogaus ir piliečio teisių deklaracija, kurioje kiekvienam valstybės gyventojui – piliečiui užtikrinama lygybė prieš įstatymą, suteikiama tikėjimo, spaudos ir žodžio laisvės. Tuo tarpu Gegužės 3-osios konstitucijos įvadinėje dalyje katalikybei buvo suteiktas viešpataujančios religijos statusas, o visuomenė buvo suskirstyta luominiu principu. Straipsnyje nagrinėjamos pilietinės visuomenės sampratos užuomazgos 1971 m. Gegužės 3 d. konstitucijoje. Daroma išvada, jog visateisiais piliečiais Respublikoje liko tik bajorai, tačiau į antrą planą su platesnėmis teisėmis stojo miestiečiai; kitoms visuomeninėms grupėms trūko jas apjungiančio ir visuomenėje apibrėžiančio teisinio pagrindo. Taigi 1791 m. Abiejų Tautų Respublikoje vyko sudėtingi pereinamieji procesai. Gegužės 3-osios konstitucija ne užbaigė reformų procesus, bet juos pradėjo, atvėrė naują Lietuvos ir Lenkijos visuomenių raidos perspektyvą, kurią sustabdė carinė okupacija.Reikšminiai žodžiai: Abiejų Tautų Respublika (ATR; Rzeczpospolita Obojga Narodów; Žečpospolita; Sandrauga; Polish-Lithuanian Commonwealth); Gegužės 3 d. Konstitucija; Lenkijos ir Lietuvos valstybės konstitucija; Miestietija; Pilietinė visuomenė; 18 amžius; Švietimo epocha; Burghers; Civic society; Constitution of Polish-Lituaninia state; Enlightenment; The Constitution of May 3; XVII c.

ENPoland and Lithuania's state Constitution, which due to the month and day received the name of 3 May Constitution, was adopted the second in the world and the first in Europe. While looking in to the Constitutions of the United States of America and the Republic of France, they were as if the symbols of a modern state that abolished the relicts of feudal society and laid down foundations for the shaping of civic society. However, the 3 May Constitution according to some Western historians remained medieval. The differences really emerge when comparing the introductory parts of the Constitutions where citizenship, nation and the place of an individual in the state and society is determined. In France, the Declaration of the Rights of Man and of the Citizen conformed to this part in Constitution where each citizen of the state was guaranteed equality in the eyes of the law, the liberties of belief, press and speech were granted to him/her. However, the introductory part of the 3 May Constitution gave the status of dominant religion to Catholicity and the society was distributed in accordance to the principle of castes. The article reviews the embryo of the notion of civic society in the 3 May 1791 Constitution.A conclusion is made, that only the nobility had all of the rights in the Republic, however, the rights of citizens were extended and they were placed in a second place; other societal groups lacked the legal basis, which would connect them and determine them in the society. Thus, in the year of 1791, difficult transitionary processes happened in the Polish–Lithuanian Commonwealth. 3 May Constitution did not complete the reform processes, but started them, opened up a new perspective of the development of Lithuanian-Polish societies, which was stopped by the occupation lead by the Tsar.

• Politikos mokslai / Political sciences
• Istorija / History