Konstitucijos link : Lietuvos Statutas bajoriškos visuomenės vertybių hierarchijoje

LTStraipsnyje aptariamas Lietuvos Statutas LDK bajoriškosios visuomenės vertybių hierarchijoje. 1529 m. priimtas I Lietuvos Statutas (PLS) tapo visoje LDK teritorijoje veikiančiu įstatymu. Lietuvos visuomenė neturėjo konstitucijos moderniąja prasme, tačiau PLS kodifikavo ne tik teisę, bet ir LDK konstitucinius įstatymus. Visuose trijuose Statutuose konstitucinė teisė buvo susisteminta, apibrėžta įstatymų leidžiamosios, vykdomosios ir teisminės valdžios sąranga bei kompetencija, nustatytos vyriausybės valdžios apimtys, valdinių pagrindinės teisės bei pareigos. XVI a. Europoje teisė buvo suvokiama, kaip vertybė, tos pačios tendencijos būdingos ir LDK. Bajorų vertybinės orientacijos atsiveria šaltiniuose, jie liudija bajorų teisinės sąmonės brandą ir didžiulį Statuto autoritetą. Lietuvos statutuose buvo įteisinta sukurtoji bajorų luominės teisės sistema bei teisėtvarka. PLS įteisintas ponų viešpataujantis vaidmuo valstybėje kėlė bajorų nepasitenkinimą, skatino siekti lygių teisių, kas tapo viena iš II Lietuvos Statuto (ALS) rengimo priežasčių. ALS bajorams ypač buvo reikšmingas, nes sukūrė luominę bajorų teismų organizaciją. Į visus Lietuvos statutus buvo įrašytas specialus skyrius (3 sk.), kuriame bajorų laisvės išdėstytos nuosekliai ir sistemingai. Įsigalint valstybės, kaip piliečių laisvių saugotojos, sampratai buvo suvokiama, jog tas laisves valstybė apgina būtent "per" Statutą. III Lietuvos Statutas buvo pavadintas "didžiausiu visuotinės laisvės sargybiniu". Lietuvos Statutas jiems reiškė vertybių hierarchijoje ypač svarbių bajoriškųjų teisių bei laisvių užtikrinimą. Statuto kaip didžiausios vertybės samprata ne tik išliko, bet netgi sustiprėjo XVIII a.Reikšminiai žodžiai: Bajorų laisvės; Konstitucija; Lietuvos Didžioji Kunigaikštystė (LDK; Grand Duchy of Lithuania; GDL); Lietuvos Statutai; Teisė; Constitution; Law; Liberties of nobles; Lithuanian Statutes; Statutes of Lithuania.

• Teisė / Law
• Istorija / History