Baltic quest for a Hungarian path, 1965

LT1940 m. rugpjūčio mėn. Sovietų Sąjunga okupavo Baltijos šalis; Vakarų demokratinės šalys atsisakė pripažinti šią okupaciją. Paaiškėjo, kad susiklosčius tam tikroms aplinkybėms Baltijos šalys galėjo likti „Liaudies demokratijos“ satelitinėmis valstybėmis, panašiai kaip Vengrija – valdoma komunistų, bet nepriklausanti Sovietų Sąjungai. Okupuotos Baltijos šalys turėjo didžiausią poveikį Sovietų Sąjungos žlugimui. Ar galėjo Sovietų Sąjunga išlikti, tinkamu laiku grąžinusi Baltijos šalims suverenitetą? Satelito variantas minėtas keletą kartų, nuo 1940 m. birželio mėn. iki 1989 m. Straipsnyje analizuojami 1965 m., kai trys Estijos pabėgėliai pasiūlė kompromisą: Vašingtonas paskatina Maskvą pripažinti Baltijos šalis satelitinėmis valstybėmis, o JAV vėliau pripažįsta šių valstybių vyriausybes. Pagrindinis pokytis Baltijos tautoms būtų rusų antplūdžio sumažėjimas. Reakcijos į tokį pasiūlymą apžvalga baigiama klausimu: ką alternatyvi istorija mums pasako apie realią padėtį?. [versta iš angliškos santraukos]Reikšminiai žodžiai: Satelitiniai režimai; Žmonių demokratija; Aneksija; Sovietų Sąjungos žlugimas; Satellite regimes; People’s Democracies; Annexation; Demise of the Soviet Union.

ENThe Soviet Union annexed the Baltic states in August 1940, an act Western democracies refused to recognize. Under somewhat different circumstances, the Baltic states could have turned, instead, into satellite ‘People's Democracies’ like Hungary – Communist-ruled but outside the Soviet Union. The annexed Baltic states played a major disruptive role during the demise of the Soviet Union. Might the Soviet Union have survived, had it disgorged the Baltic ferment in good time? The satellite option received mention repeatedly, from as early as June 1940 to as late as 1989. Here the focus is on 1965, when three Estonian refugees proposed a compromise: Washington might encourage Moscow to turn the Baltic states into satellites, the governments of which the USA could then recognize. For the Baltic nations, the main change would have been to curtail the influx of Russians. The reactions to this proposal are reviewed, ending with the question: what do alternate histories tell us about the actual one?. [From the publication]

• Comparing colonial differences: Baltic literary cultures as agencies of Europe’s internal others / Benedikts Kalnačs. Journal of Baltic studies. 2016, vol. 47, no. 1, p. 15-30.
• The Struggle for Baltic history / Rein Taagepera. Journal of Baltic studies. 2009, vol. 40, no. 4, p. 451-464.